Jau ir šiems metams kai kurie garsūs profesoriai žadėjo naują krizės bangą. Tokios kalbos nenutyla ir artėjant 2017-iesiems. Kol kas žadėtos apokalipsės neregėti, tačiau nerimo ženklų yra.
Pasaulio ekonomiką supurtė ir referendumas Didžiojoje Britanijoje, dar vadinamas „Brexit“, ir D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu. Dabar daug kas dreba dėl Kinijos skolų ar svyruojančios Italijos finansų sistemos. O kur dar artėjantys rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat kylančios naftos kainos.
Šie veiksniai svarbūs ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikai. Juk brangstant naftai į vartotojams ne tokią palankią pusę keičiasi ne tik kainos degalinėse, bet ir auga logistikos sąnaudos, o sykiu – galutinė prekių bei paslaugų kaina. Savo ruožtu su britais verslo ryšių turinčios mūsų šalies įmonės savo kailiu pajuto, kas yra „Brexit“, kai smarkiai nukrito svaro kursas euro atžvilgiu.
Lietuva nėra ir artimiausiu metu tikrai nebus uždara valstybė, bet ji per maža, kad galėtų turėti kokios nors įtakos šiems veiksniams.
Todėl bet kokios naujos kliūtys šalyse, su kuriomis aktyviai prekiaujama, kerta per mūsų eksportą.
Pastarojo apimtis dar auga, tačiau vis lėčiau. Galbūt todėl daugelis lietuvių ekonomistų spėja, kad artimiausiais metais eksporto, kaip ūkio variklio, apsukos sumažės, bet netektis turėtų atsverti vidaus vartojimas. Jis kol kas stabiliai kyla.
Kitaip ir negali būti, kai per metus dusyk buvo padidinta minimali mėnesio alga, o nuo kitų metų 90 eurų išaugs neapmokestinamasis pajamų dydis (tai daugiausia įtakos turės mažiau uždirbančių bei vaikus auginančių asmenų pajamoms).
Todėl prognozuojama, kad vidutinė alga atskaičius mokesčius jau 2017-ųjų pradžioje gali pasiekti 660 eurų, o antroje metų pusėje pagal šį rodiklį tikriausiai pavyks aplenkti ir iki šiol pirmavusius latvius.
Visam šalies ūkiui irgi numatoma neprasta ateitis. Antai Lietuvos bankas, spėjantis, kad šįmet bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2 proc., 2017-aisiais žada jau 2,4 proc. augimą. SEB banko analitikų nuomone, kitąmet BVP bus sukurta 2,5 proc. daugiau negu 2016-aisiais, o „Danske Bank“ prognozė dar optimistiškesnė – 3,1 proc.
Bet net jei išsipildytų ir pastarasis scenarijus, esminės kliūtys ūkiui augti kol kas nėra panaikintos. „Valstiečių“ diriguojamas Seimas gerokai pataisė Darbo kodeksą ir pusmečiui atidėjo jo bei apskritai naujojo socialinio modelio įsigaliojimą.
Kai keičiantis valdžiai taisomi ir strateginiai, daugeliui metų šalies ateitį turintys nubrėžti dokumentai, investuotojai savaime ima mažiau pasitikėti tokia valstybe.
Žinoma, daugelis su verslu susijusių taisyklių bus keičiamos ir toliau. Antai nuo kitų metų gerokai ūgtelės akcizo mokesčiai alkoholiniams gėrimams, labiausiai – silpnesniems.
Valdantieji siekia vienu šūviu nudėti du zuikius – ir pažaboti girtavimą, ir surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Bet ankstesnių metų patirtis rodo, kad tai sunkiai suderinami dalykai. Užtat alkoholinių gėrimų gamintojai neabejotinai persvarstys savo verslo ir investicijų planus. Greičiausiai – ne mūsų šalies naudai. O tai reikštų nemažai prarastų darbo vietų.
Tiesa, nedarbo lygis dėl emigracijos nukraujavusioje šalyje dabar smarkiai sumažėjęs ir gruodžio pradžioje jis siekė 7,6 proc. Todėl darbdaviai spaudžiami kelti atlyginimus, kad rastų reikalingų darbuotojų. Tačiau yra kitas svarbus rodiklis – darbo našumas. O jis, kitaip nei užmokestis, pastaraisiais metais iš esmės nepadidėjo.
Todėl nieko nuostabaus, kad verslininkų nuotaikos – nekokios. Pavyzdžiui, banko „Citadele“ apskaičiuotas verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indeksas Lietuvoje šį rudenį nukrito žemiau optimizmą nuo pesimizmo skiriančios 50 punktų ribos – iki 49,28 punkto. Itin niūriai į ateitį žvelgė nedidelių – iki 9 darbuotojų turinčių įmonių – vadovai.
Lūkesčiai visuomet susiję ir su investicijų planais. Todėl tikėtis jų proveržio kitais metais vargu ar įmanoma. Kai nėra investicijų, nekyla ir darbo našumas. O algų, taigi ir vartojimo, augimas tokiomis sąlygomis sunkiai tikėtinas.
Tokiu atveju kyla grėsmė ir kitų metų biudžetui, kurį po priėmimo praėjusią savaitę premjeras S.Skvernelis pavadino pirmuoju socialiai orientuotu, nors prieš tai valdantieji skundėsi negalėję nieko iš esmės pakeisti, nes projektą sudarė ankstesnė valdžia.
Jeigu verslo sąlygos nesikeis, ir taip ne pats didžiausias ekonomikos augimo pagreitis anksčiau ar vėliau gali išsikvėpti. O norint kurti socialinės gerovės ar darnos valstybę ir kuo daugiau perskirstyti pinigų per biudžetą, reikia jų kuo daugiau ir surinkti.
Regis, tai ir bus bene sudėtingiausia užduotis naujajai valdžiai.
Ar pirmieji jos žingsniai teisingi, pamatysime jau per artimiausią pusmetį.
Ekonominiu požiūriu tai nėra itin ilgas laikotarpis. Žinoma, jei neištiks pesimistų nuolat minima dar viena pasaulinė krizė.