2001 04 18 Pensijų sistemos reformos įstatymo Aiškinamajame rašte buvo siūloma nustatyti, kad privalomojo kaupimo pensijų pakopoje privalo dalyvauti asmenys, gimę po 1962 12 31 (jaunesni nei 40 metų), o gimę nuo 1953 01 01 iki 1963 01 01 (nuo 40 iki 50 metų amžiaus) turės teisę jų pačių pasirinkimu dalyvauti privalomojo kaupimo pensijų pakopoje.
Apie vyresnius nei 50 metų asmenis rašte nieko nepasakyta, galima buvo manyti, kad jie neturėtų dalyvauti. Dar pažymima, kad būtent taip – be vyresniųjų dalyvavimo, siūloma daryti „atsižvelgiant į kitų pasaulio valstybių, turinčių tokią pensijų sistemos pakopą, patirtį“. 2001 11 30 Aiškinamasis pakeitė amžiaus grupių ribas: privalomai buvo siūloma dalyvauti asmenims iki 30 metų, o nuo 30 iki 50 jų pačių pasirinkimu. Vėlgi tvirtinama, kad taip daroma kitų šalių pavyzdžiu.
Dar po metų 2002 10 24 Aiškinamajame jau spjaunama į tas kitas šalis (Lietuva gudresnė už visą pasaulį!) ir demagogiškai rašoma, kad „siekiant užtikrinti visišką savanoriškumą ir laisvę pasirinkti, įstatyme siūloma nustatyti, kad kaupti socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse turi teisę VISI asmenys... Siekiant išvengti diskriminacijos pagal amžių, NENUSTATOMA AMŽIAUS RIBA, iki kada galima rinktis kaupiamąją sistemą“. Toks įstatymas 2002 12 03 ir buvo priimtas.
Kokių tik ditirambų tuomet nebuvo prirašyta apie pensijų fondus, kad jie pažers krūvą pinigų, šalies ekonomika suklestės, žmonių gyvenimas pagerės. Bet praėjus keleriems metams, apsižiūrėję ekspertai jau rašė, kad jeigu Jums liko mažiau kaip 10 metų iki pensijos, pradėti kaupti neapsimoka... jei pensija ne už kalnų, susivilioti fondais neverta... tikėtina, kad senatvėje Jūs gausite mažesnę pensiją nei būtumėte gavę tik iš Sodros.
Ir net pati Pensijų fondų dalyvių asociacija „pakeitė plokštelę“: jos pirmininko žodžiais, likus 10 metų iki pensijos lig šiol papildomai netaupiusiems žmonėms mažai tikėtina sukaupti reikšmingą sumą privačiuose fonduose, daugeliu atvejų geriau likti prie Sodros pensijos. Fondams pervedami pinigai yra vertingesni dar iki pensijos(!).
Į bendrą įspėjimų chorą įsijungė ir buvusi Socialinės apsaugos ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlydama žmonėms, kuriems iki pensijos liko 10 metų ir mažiau, ypač jei jų pajamos yra vidutinės ar mažesnės, atsitokėti ir rimtai pagalvoti, ar verta dalyvauti pensijų kaupime.
Kažkoks absurdas: įstatymas, palyginus su jo projektu, pakeistas siekiant išvengti diskriminacijos pagal amžių, tačiau pati ministrė desperatiškai siūlo laikytis amžiaus ribojimo pensijų fondų dalyviams. Beje, prezidentė irgi kažkodėl minėjo diskriminaciją, tiesa, atsakydama į pasiūlymą stabdyti įmokas pensijų fondams, esą tai sukels nepasitikėjimą pensijų fondais. Bet juk toks siūlymas priešpensinio amžiaus žmonėms būtų jų išgelbėjimas.
Tačiau „buldozeriniu“ principu agituodami vyresnius žmones dalyvauti kaupiant pensijas, fondų agitatoriai apie visa tai nekalbėjo ir nekalba. Jų nesustabdė ir 2010 m. paviešintas faktas, kad nuo 2007 m. absoliuti dauguma išėjusių į pensiją žmonių gavo mažesnes fondų išmokas, nei buvo sumokėję tiems fondams. Net ir dabar sudėję į krūvą fondų išmoką ir Sodros pensiją, gausime mažesnę sumą nei būtų „gryna“ Sodros pensija, nedalyvaujant fonduose.
Neribojant pensijų dalyvių amžiaus, asmenys, trumpesnį laiką kaups pensijas ir gali susidurti su didesne finansinių rinkų svyravimų rizika bei mažesniu pensijų fondų uždarbiu, jeigu jis iš viso bus... O Sodros pensija bet kuriuo atveju bus sumažinta.
Tokiu atveju šiems „trumpos distancijos“ kaupikams valstybė turės mokėti socialines pašalpas, padidės valstybės išlaidos šiems tikslams. Beveik kaip Čilės pensijų košmaro atveju...
Kitas mano minėtų „neapsižiūrėjusių“ ekspertų veiklos pavyzdys – leidimas kaupti pensijas gaunantiems nedidelius, tarkim, minimalius atlyginimus. Dėl šių žmonių galima būti tikriems, kad jie nesukaups pensijų fondų išmokos, bent jau kompensuojančios Sodros pensijos sumažėjimą. Gaunantieji minimalius atlyginimus sudaro apie penktadalį fondų klientų, apie 250 tūkst. žmonių, kuriems nieko gero iš fondų nesišviečia.
Dar vienas kliuvinys bent kiek užsidirbti ar nors išlyginti Sodros pensijos nuostolius – kaupti pensiją, bet neprisidedant savo pinigais ir tuo pačiu negaunant iš valstybės subsidijos tam kaupimui, t.y., pačiu pirminiu reformos variantu. Deja, dabar paaiškėjo, kad kaupiant tik Sodros pinigais, nieko irgi nepavyks sukaupti, nors prieš įstatymo priėmimą buvo teigiama tik atvirkščiai.
Kaupimas tik „iš Sodros“, anot prof. Teodoro Medaiskio, „yra besąlygiškai neracionalus, todėl įstatymų leidėjai turėtų leisti tokiems dalyviams apsispręsti: arba jie dalyvauja visa apimtimi, arba pasikliauja vien „Sodra“. Tokių dalyvių tarp pensijų fondų dalyvių šiuo metu dar liko beveik pusė, taigi apie 600 tūkst. Jau aišku, kad valstybė juos apgavo, čiulbėdama apie pensininkų atostogas Kanaruose.
Išvada: reikia skubiai priimti Pensijų reformos įstatymo pataisas: 1. neleisti pradėti kaupti, likus 10-15 metų iki pensijos. 2. Neleisti kaupti gaunant mažesnį nei dvigubą vidutinį atlyginimą (1500 EUR). 3.Leisti kaupti tik visa apimtimi (2+2+2). Naująjį įstatymą priimti skubos tvarka Pavasario sesijos pradžioje, nes kiekviena uždelsta diena, tai pinigų traukimas iš minėtų pensijų fondų dalyvių, nieko jiems už tai neduosiant.
Pabaigai šaltas dušas – Seimo narės Ingridos Šimonytės nuomonė, išsakyta dar 2013 03 06 (simonyte.popo.lt).
„Pozicija dėl žmogelių, kurie likus penkiems metams iki pensijos nubildėjo į rizikingus fondus, o labiausiai dėl to, kad jiems toli gražu nebuvo atskleisto visos rizikos, turbūt būtų panaši – gaila jų. Žinoma, durną ir bažnyčioj muša, visgi, etika ir moralė turėtų būti šio pasaulio dimensijos ne tik valdžioj, bet ir versle. Aišku, visada bus tokių, kurie ir priėmę tarsi apgalvotą sprendimą ir rizikavę sąmoningai nepasisekus kaltins valdžią ir Kubilių, bet čia bent jau reformai kompromitacija minimizuojama, nes jeigu esi raštingas, supranti, kad trumpuoju laikotarpiu visada bus ups and downs“.
Supratote? Kaltas ne įstatymas, leidęs kaupimo jovalą, bet patys kažkur ne ten nubildėję žmogeliai, durni ir bažnyčioje (tokių bent pusė milijono), nesupratę, kad pensijų kaupimas tai rizika, bet sąmoningai rizikavę ir jeigu buvo raštingi, tai turėję suprasti, kad šiame versle bus ir sėkmių ir nesėkmių.
Žodžiu, I.Šimonytė, atrodo, kad, deja, balsuos prieš įstatymo pataisas, jeigu tokios, gelbstint apgautus ir įklimpusius pensijų fondų pelkėje būsimuosius pensininkus, bus pateiktos Seime. Visa viltis – likusieji jo nariai.