Lrytas.lt nusprendė išsiaiškinti, kaip šiandien vyksta DK pataisų svarstymas ir su kokiais sunkumais susiduriama.
– Sakykite, kaip sekasi ieškoti kompromiso Trišalėje taryboje?
– Pastaruoju metu sakoma, kad Trišalė taryba sutarė ar „suderino“ vieną ir kitą dalyką, kad patvirtino DK pataisas ir jokių klausimų nekyla. Sakoma, kad įvyko proveržis, tačiau realybė visai kitokia.
Dabar nagrinėjant DK yra atkartojamas Algirdo Butkevičiaus buldozerinis metodas. Pavyzdžiui, dėl informacijos teikimo, profesinių sąjungų laisvės, Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimuose pateikiama tik dalis tiesios, tik dalis informacijos.
Man tarybos posėdžiai labiau primena filmą apie psichiatrinės ligoninės pacientus. Vienas posėdis panašiai toks ir buvo. Kai baigėsi Trišalės tarybos primininko kadencija, jį reikėjo perrinkti, o buvo pasakyta, kad nieko neperrinkinėjame, nes užtruksime papildomai laiko. Suprantate, kalba visi kas nori, o vienu metu net visi pradėjo kalbėti tarpusavyje vienu metu.
– Norite pasakyti, kad į profsąjungos nuomonę tiesiog neatsižvelgiama?
– Kai teigiama „suderinta“, turima omeny, kad liekama prie projekte įrašytų nuostatų. Ne todėl, kad joms kas nors pritartų, o todėl, kad taryboje vyraujant chaosui ir betvarkei, vienu metu 5 skirtingi žmonės kalba apie 5 skirtingas nuostatas.
Čia nėra jokios atsakomybės, viskas labiau primena kokios žemės ūkio bendrovės susitikimą. Pirmininkas – Vyriausybė, brigadininkas – darbdaviai, o kolūkiečiai – profsąjungos. Visi paklausė, paklausė, kažkas kažką bandė pasakyti, pirmininkas sušuko ir visi nutilo. Aš netikėjau, kad viskas taip paviršutiniška.
Jokių balsavimų nėra, niekas nevyksta. Kas garsiau šaukia – tas laimi, o jei dvi šalys pritaria, sako, kad jau priimta. Kas nespėjo ko pasakyti – jo problemos, o tavo prieštaravimas, paaiškinimai – nieko verti, absurdas.
– Kaip manote, kodėl, anot jūsų, Trišalės tarybos posėdžiuose vyrauja toks chaosas?
– Dabar sakoma, kad yra duotas terminas, o šiuo metu yra vėluojama ir mums reikia stengtis viską greičiau peržiūrėti, patvirtinti, nes kitaip „kažkas“ užpyks, neminėsiu kas, nes ir taip aišku, o tada mus visus nubaus. Taip sako Vyriausybės atstovai.
Tačiau tai yra derybos, negalima mūsų skubinti ar raginti. Negalima sakyti, kad laikas senka. Juk galime susitarti dėl proporcingų, teisingų dalykų, bet jei dvi šalys susivienijusios sako savo ir daro tokį turgų – jie sukčiauja.
– Sakote, kad esate skubinami priimti sprendimus. Kodėl? Koks tokio skubėjimo tikslas?
– Pagrindinė tokio skubėjimo priežastis – apgaulė. Būdavo gi turguje, kai padeda žirnį po antpirščiu, pasukioja greitai ir tu turi atspėti po kuriuo yra, o tu gi pasimeti ir nieko nebežinai.
Manau, kad čia irgi tokia taktika, suka suka viską, greitai priima ir dar sako: „Žiūrėkite, kaip čia viskas greitai išsisprendžia“. Manau, kad taip siekiama priimti kuo palankesnį sprendimą, o paskui sako: „Nueisime į Seimą ir susitarsime mes paskui“. Į Prezidentės veto taip pat yra nusispjauti, sako jie: „O kas mums tas veto?“
Kapitalas kovoja dėl savo pelno, viskas suprantama, resursai brangsta, todėl belieka žmogus. O tas žmogus tikrai nedirbs 12-14 val. per dieną be viršvalandinio darbo. Toks skubėjimas kenkia Lietuvos ateičiai.
– Jūsų manymu, kada baigsis Trišalės tarybos posėdžiai, kada DK nuostatos bus patvirtintos?
– Visą svarstymą pabaigsime jau greitai , tačiau profsąjunga turės eiti kovoti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, imtis protestų, kitų veiksmų. Prieš absurdą bus kovojama. Čia viskas baigsis greitai, bet naudos nebus daug.
– Anot Jūsų, kokie profsąjungai aktualūs klausimai iki šiol dar nėra išspręsti arba jų sprendimas Jūsų netenkina?
– Informavimas, infornavimas – konsultavimas, laikinasis darbas, streikai, laikinosios įdarbinimo agentūros, lauko darbai. Dar visa krūva straipsnių, bet bus pasakyta, kad viskam pritariam ir viskas.
Dabar aibė klausimų yra net nesvarstytų, nors klausimai jau seniai buvo perduoti Trišalei tarybai ir užregistruoti. Dalis klausimų išvis pasimetė ministerijoje. Juk tai juokinga. Dabar viskam pritarkime, o paskui žiūrėsime.
Kaip tarybiniais laikais, sušukime: „Valio“ ir tada visi šauks: „Valio“, nors šiandien situacija ne kokia. Juk mes sprendžiame 1,5 mln. dirbančiųjų likimą, o skubėti negalima. Žinote, čia yra taip, kas garsiau perrėks kitą, kas išsityčios geriau, tam bus pritarta.
Man čia viskas labiau panašu į balaganą, o ne į rimtų socialinių partnerių derybas.
