Be švaraus geriamojo vandens mūsų kasdienybė ir buitis neįsivaizduojama: vanduo reikalingas maisto gamybai, troškuliui numalšinti, asmens higienai, ir, žinoma, gėlėms palaistyti.
Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga.
97 proc. pasaulio vandens – sūrus arba nevartotinas dėl kitų priežasčių. Dar 2 proc. vandens sušalęs į ledą ir tik 1 proc. yra tinkamas gerti. Lietuva, tuo tarpu, – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turinti dideles gėlo požeminio vandens atsargas.
Centralizuotam vandens tiekimui mūsų šalyje naudojamas tik požeminis vanduo, kas pasaulyje yra labai reta. Požeminis vanduo, lyginant su paviršiniu vandeniu – kur kas geresnės kokybės: prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.
Nors geriamo vandens trūkumo problema pasiekusi ir Europą, Lietuvoje glūdinčios vandens atsargos yra kone septynis kartus didesnės nei gebame sunaudoti. Prireikus, lietuviai galėtų suvartoti iki 3,2 mln. m3 vandens per parą, tačiau teišnaudoja apie 15-20 proc. šio kiekio. Todėl, esant poreikiui, gėlu požeminiu vandeniu Lietuva galėtų aprūpinti jo stokojančias valstybes, o mineralinis vanduo eksportuojamas jau dabar.
Pasak Broniaus Miežutavičiaus, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento, vandentvarkos situacija šalyje yra pakankamai gera, tačiau dar yra, kur tobulėti.
„Nors kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo pasiekia didžiąją dalį gyventojų, geriamo vandens tiekimas nėra iki galo sutvarkytas. Dar likę nedidelių gyvenviečių, kuriose trūksta nugeležinimo įrengimų, taip pat – ir namų ūkių, kur vanduo tebesemiamas iš kastinių šulinių, – teigė B. Miežutavičius. – Šiai problemai spęsti vandens tiekėjų pastangų neužtenka. Geros kokybės vandenį bei nuotekų tinklus privedę prie individualių namų ūkių dar turime įtikinėti, kad gerti derėtų švarų vandenį, o gyventi – neteršiant gamtos.“
LVTA prezidentas pabrėžė, kad ruošiant investicinius planus nesitikėta, jog šalyje gali kilti tokio pobūdžio problemų, todėl asociacija pritartų Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, įteisinančioms gyventojų prievoles saugoti gamtą ir geriamąjį vandenį. Tikimasi, kad iki 2020 metų mažųjų miestelių geriamojo vandens kokybė bus iš esmės pagerinta.
Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų - jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį.
