Seimo dauguma atmetė konservatorių siūlymą pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) centralizuotai tiekiamai šilumai galiojimą, todėl rudenį skaitiklių rodmenų finansinė išraiška buvo pastebimai didesnė. Mat už teisę šildytis teks valstybei atseikėti nebe 9, o jau 21 proc. PVM šios paslaugos kainos.
Lengvatinis tarifas PVM šilumai Lietuvoje buvo įvestas nuo 2001-ųjų pradžios – tuomet šildymo kainos kasmet didėjo neregėtu greičiu. Nuo to laiko daug kas pasikeitė: ne tik „Gazprom“ pastebimai atpigino dujas, bet ir atsirado kitų tiekėjų, o daugelyje vietovių jos buvo pakeistos pigesniu biokuru. Todėl kasmet šildymas pigo, bet dabar kaina vėl šoktelės į viršų.
Neįmanoma nesutikti su tvirtinimais, kad ši lengvata buvo ydinga, nes ja naudojosi ir nepasiturintys, ir nė iš tolo į tokius nepanašūs prakutę piliečiai. O individualių namų savininkams už kurą teko mokėti visą kainą.
Prieš PVM lengvatą nusistatę „valstiečiai“ nespėjo jos panaikinti nuo šių metų pradžios, užtat dabar nusprendė mesti iššūkį netgi prezidentei D.Grybauskaitei.
Šalies vadovė pareiškė, kad Lietuvoje ir taip yra per 40 įvairių lengvatų, kurių kaina siekia milijardą eurų per metus. Tuo metu atsisakius lengvatinio tarifo šildymui esą bus sutaupyta vos 30 mln. eurų per metus, užtat nukentės apie 700 tūkst. gyventojų. Kad nebūtų per prėska, D.Grybauskaitė pridūrė, jog šitaip toliau plečiama „pašalpinė visuomenė“.
Pašalpos gavėjų gretas „valstiečiai“ tikrai linkę didinti. Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, pagal kurias nuo birželio kompensacijas už šildymą gaus šeimos, kurių išlaidos šioms paslaugoms pasieks 15 proc. pajamų.
Anksčiau kartelė buvo aukštesnė – 20 proc. Tad akivaizdu, kad į savivaldybes su prašymais plūstelės dešimtys tūkstančių naujų pretendentų į paramos gavėjus.
Beje, pernai buvo siūloma ribą nuleisti iki 10 procentų. O dar šį pavasarį valdantieji svarstė apie 15 procentų ribą, kurią pinigų neva pertekusios savivaldybės savo iniciatyva galėtų nuleisti iki 10 procentų. Tačiau iš tokių pasiūlymų visi juokėsi, nes sunku patikėti, kad galą su galu sunkiai sudurianti savivalda ryžtųsi tokiai finansinei avantiūrai, net jei politiškai ji ir būtų naudinga.
Tačiau prisiminkime, kas vyko pernai. „Valstiečiai“ tvirtino, kad jų profesionalų Vyriausybė skubiai parengs mechanizmą, kaip paskirstyti kompensacijas už šildymą tiems, kuriems jų tikrai reikia. O kas nuveikta per pusmetį? Išskyrus į pusę puslapio telpančią įstatymo pataisą – nulis.
Viskas užkrauta ant savivaldybių pečių: eikite, pašalpiniai, pildykite prašymus, stovėkite eilėse, ir jums bus atlyginta. Tegu triūsia socialinių skyrių darbuotojai, tegu sužino, už ką jiems mokama alga.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kad įvedus tokią tvarką kompensacijoms per metus papildomai reikės 14,3 mln. eurų. Ar tikrai tiek užteks, gyvenimas parodys.
Vis dėlto jei išlaidos pašalpoms bus mažesnės, nei valstybė sutaupys, valdantieji galės girtis priėmę jei ne socialiai, tai bent finansiškai teisingą sprendimą.
Sprendimas naikinti lengvatą brendo seniai, nes ji buvo pratęsiama kone kasmet. Ją palikus tektų gal net išplėsti lengvatinio tarifo taikymą. Apie tai vakar prabilo ir biokuro gamintojai bei tiekėjai – esą ištekliais iš atsinaujinančių šaltinių besišildantiems namams lengvata turi galioti, o naudojantiems dujas ar kitokį iškastinį kurą – ne.
Vis dėlto greičiausiai nuo birželio nebeliks jokių šildymo lengvatų, o kompensacijas Seimas irgi turėtų palaiminti. Tačiau tvirtinti, kad šį tema išsemta visiems laikams, būtų pernelyg drąsu.
Pirmiausia, vargu ar prezidentė pakęs tokį akibrokštą. Galima neabejoti, kad D.Grybauskaitė nepamiršo neseniai Seimo trinktelėto antausio, kai buvo atmestas jos veto dėl vidaus sandorių savivaldybėse. Susitaikyti su dar vienu kirčiu jai gali būti labai sunku.
Antra, negalima guldyti galvos, kad dėl PVM lengvatos nebus balsuojama dar kartą.
Jeigu biudžeto įplaukos ir toliau didės ir viršys planus, net patys valdantieji, artėjant naujam šildymo sezonui, rudenį gali sutikti grįžti prie senos tvarkos. Nes šiuo sprendimu nepatenkintų rinkėjų mažai nebus.
Kita vertus, juk ir premjeras S.Skvernelis, anksčiau piestu stojęs prieš lengvatą, pastaruoju metu buvo pradėjęs svyruoti, ypač po D.Grybauskaitės pareiškimo.
Savo ruožtu opozicija, kaip parodė balsavimas Seime, puikiai naudojasi savo pralaimėjimu. Antai lengvatos galiojimą pratęsti siūlęs konservatorius M.Majauskas, parlamentarams nepritarus, atsisakė tobulinti pataisą ir išrėžė, kad valdantieji pareiškė valią didinti šildymo kainas 700 tūkstančių gyventojų.
Beje, itin įdomus mažesniųjų koalicijos partnerių elgesys šiuo atžvilgiu. Naujasis socialdemokratų lyderis G.Paluckas pasiūlė mažesnį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai taikyti neribotą laiką, o partijos senbuvis A.Sysas balsavo prieš lengvatos pratęsimą ir aiškino, kad ji yra daugiabučių renovacijos stabdys.