Vis dėlto, net jis pripažįsta, kad dabar – geriausi laikai. Po kurių dažniausiai ateina ne tokie malonūs kritimai.
Žvelgti į praeitį
„Pažiūrėjus į istorinius svarbiausius rodmenis, tokius kaip globalus BVP, produkciją ir pajamas, paskutinius 20 metų šie rodikliai tik augo“, - „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo „Swedbank“ Norvegijos vyriausiasis ekonomistas Heraldas Magnusas Andreassenas.
„Jei bandyčiau nuspėti globalios ekonomikos augimo prognozes, tiesiog išsitraukčiau liniuotę“, - sakė H.Andreassenas.
Jo teigimu, istorinės tendencijos rodo, kad pasaulio ekonomika ir toliau augs – galbūt ne taip sparčiai, kaip esame įpratę, bet augs:
„Pasaulyje buvo keli didžiuliai nuosmukiai, bet bendrai paėmus vią laiką buvo fiksuojamas augimas ir matomi įprasti ekonomikos augimo ir lėtėjimo ciklai. Ir 2008 m. krizė globaliai ekonomikai buvo tik maža dėmelė“.
Taika ir prekyba
„Prieš 40 metų, kai buvau jaunas, visur puikavosi užrašai „taika ir meilė“. Bet man labiau patiko „taika ir prekyba““, - sakė ekonomistas.
Jo teigimu, šiandieninis pasaulis laisvos prekybos, atvirų sienų ir globalios idėjų rinkos neįvertina tiek, kiek turėtų – mes įpratome ir esame įsitikinę, kad tokia situacija visada buvo ir visada bus.
Vis dėlto, šiandien daugelis ima tuo abejoti. „Mano šalis pirma“, - girdime iš politikų frazę, kuri, H.Andreasseno teigimu, turėtų visus gąsdinti.
„Tai, ką kalba Donaldas Trumpas ir kiti politikai yra kvaila. Ir jie patys ima suprasti, kad tai nėra taip lengva, kaip jie tikėjosi. Išrinkus D.Trumpą ir jam pradėjus eiti prezidento pareigas, politikas nustebo, kad JAV sveikatos apsaugos sistema yra tokia sudėtinga. Tas pats su prekyba – jis garsiai šaukė, bet nesitikėjo, kad viskas bus taip sudėtinga“, - sakė ekonomistas.
Jis optimistas, nes kad ir kokie kvaili būtų sprendimai, juos įgyvendinti – nelengva: „Taip pat tikiu, kad ne visi D.Trumpo administracijoje yra kvailiai“. Tai suvokia ir rinkos – Meksikos pesas, po D.Trumpo išrinkimo nusiritęs žemyn, šiandien vėl grįžo į normalų kursą.
„Globalios prekybos taisyklių pasikeitimas gali būti pražūtingi, bet kol kas jokie rodikliai nerodo, kad kažkas keičiasi“, - sakė H.Andreassenas.
Skurdžiai ir turtuoliai
Kai kuriose šalyse gamybos sektorius lėtėja. Tai dar vienas rodiklis, kuris ekonomistus verčia sunerimti. Tik ne H.Andreasseną: „Turtingos šalys nesusiduria su deficitu – sukuriama tiek, kiek reikia“.
Gamyba krenta ir dėl technologijų – nebereikia tokių didelių gamybos mastu, o žmonės gali kurti kitus dalykus.
Ekonomisto teigimu, mažėja ir skurdas – prieš 25 metus beveik 40 proc. pasaulio gyveno skurde, šiandien šis skaičius siekia 10 proc. ir toliau mažėja.
„Negana to, pasaulio ekonomika tampa „lygesnė“ – prie to daug prisideda atvirumas ir laisva prekyba. Žinoma, vis tiek daugybė žmonių skursta, bet šis skaičius kasmet mažėja“, - sakė H.Andreassenas.
Panaši situacija ir su nedarbu: Vokietijoje nedarbo lygis dabar mažiausias pere 35 metus, Japonijoje – mažiausias per 20 metų, Jungtinėje karalystėje ir JAV – per 10 metų.
Besivystančios rinkos, tokios kaip Rusija ir Brazilija, kurios pastaraisiais metais susidūrė su rimtomis ekonomikos problemomis, taip pat atsigauna.
„Europoje turėjome problemų – Graikijos krizę ir bankų problemas – bet prieš tai ir po to buvo fiksuojamas augimas. Istorija, kad euro zona kažkaip neveikia visiškai neatsispindi rodikliuose“, - kalbėjo ekonomistas.
Svarbusis „bet“
Kad ir kaip optimistiškai kalbėtų H.Andreassenas, jis – ekonomistas. Tad turbūt nenuostabu, kad atėjo laikas eiliniam „bet“, šįkart – tikrai svarbiam.
„Esu optimistas kai rodikliai blogi ir pesimistas, kai rodikliai geri“, - sakė ekonomistas ir grįžo į pradžią – ekonominius ciklus.
„Viskas yra gerai. Ir tai nėra gerai, nes pažiūrėję į ateitį suprasime, kad geriausia jau matėme, matome dabar“, – kalbėjo H.Andreassenas.
Labiausiai jis bijo to, kad dabartinį augimą pagaliau pradeda pripažinti ir visuomenė bei ekonomistai: „kai jau ekonomistai supranta, kad viskas gerai, būna per vėlu“.
Tad ruoštis ateities nuopoliui reiktų, bet, ekonomisto nuomone, to nebijoti: „Žmonės daro dvi klaidas. Jie arba bijo, kad nukris ir niekad nebeatsikels arba žiūri pro langą ir įsivaizduoja, kad situacija, kurią mato, niekad nesikeis. Būtent dėl to ir turime kur kas daugiau ekonomikos svyravimų – nemokame pasimokyti iš praeities“.
Nepaisant to, kol kas H.Andreassenas išlieka optimistu: „Pasauliui viskas gerai. Ciklas bręsta, bet dar turime laiko – augimas tęsiasi ir tęsis“.
