Iš Tarptautinio valiutos fondo – dvi žinios Lietuvai: viena gera, kita – nekokia

Baigęs šiemetę misiją Lietuvoje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė dvi žinias: vieną – gerą, kitą – nekokią.

TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
TVF prognozėmis, Lietuva vargiai pasieks Vakarų Europos lygį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Laiko ženklai“

May 18, 2017, 7:08 AM, atnaujinta May 18, 2017, 7:10 AM

Geroji žinia skelbia, kad trumpuoju laikotarpiu mūsų ūkio perspektyvos atrodo teigiamos, šiemet ir kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,2 proc., o tai daugiau, nei vos prieš mėnesį prognozavo TVF.

Tačiau tai laukta žinia. Panašias prognozes skelbė komerciniai bankai, pavyzdžiui, SEB šįmet numato tokį pat 3,2 proc. BVP augimą kaip ir TVF. Tiesa, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija šalies ūkio perspektyvas vertina atsargiau ir mano, kad ekonomika augs 2,6–2,7 proc. BVP.

Pirmojo šių metų ketvirčio rodikliai patvirtina, kad galima tikėtis kiek spartesnio ūkio augimo, nei prognozuota 2017-ųjų pradžioje. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šį ketvirtį ekonomika augo 4,1 proc. ir plėtros tempais ES mus lenkė tik Rumunija, kurios BVP padidėjo 5,6 procento.

Kiek prasčiau Lietuva atrodo lyginant praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį – 1,4 proc. ūgtelėjęs ūkis pagal augimo spartą ketvirtas ES, nedaug nusileisdamas Latvijai (1,5 proc.), Suomijai (1,6 proc.) ir pirmaujančiai Rumunijai (1,7 proc.).

Žinoma, ekonomika – ne sporto varžybos. ES šalių rodiklių lyginimas padeda tik susidaryti vaizdą, kokias pozicijas Lietuva užima Bendrijoje, kurioje konkuruojama dėl eksporto rinkų ir investicijų.

Krinta į akis, kad pastaruoju metu Lietuva auga kiek sparčiau nei Estija, su kuria įprasta lygintis, dažniausiai pripažįstant savo atsilikimą. Naujausi mūsų rodikliai ne prastesni, o kai kur ir geresni nei kaimynų. Antai mažiausias nedarbas Baltijos regione 2017–2018 metais prognozuojamas Lietuvoje.

Tokį klausimą kelia TVF misijos skelbiama blogoji žinia – abejojama, ar Lietuva net per ilgesnį laiką sugebės pasivyti Vakarų Europą.

Sunerimti verčia tai, kad ekonomika auga ne kokybiškai, o kiekybiškai, – dar didėja vidaus vartojimas, plečiasi eksportas, mažėja nedarbas, bet produktyvumas iš esmės jau ne pirmus metus tūpčioja vietoje.

Mažėjant gyventojų skaičiui, net jei žmonių pajamos toliau didės, vidaus vartojimo augimo galimybės bus išsemtos. Nekylant darbo našumui, tačiau brangstant darbo jėgai, ir eksporto plėtra sustos.

Kokia išeitis? Aišku, tik kuo spartesnis produktyvumo augimas, perėjimas prie didesnę pridėtinę vertę kuriančios gamybos ir paslaugų. Į tai mūsų šalį ir orientuoja TVF. Bet šįmet Lietuvai sakoma iš esmės tai, kas buvo patariama ir pernai, ir užpernai. Vadinasi, problemos gerai žinomos, o padėtis nesikeičia.

TVF vėl pabrėžia struktūrinių reformų būtinybę, sąraše pirmoji įvardijama švietimo pertvarka.

Šitokių minčių kone kasdien galima išgirsti per diskusijų laidas. Kitaip sakant, jokių lietuviams nežinomų amerikų TVF neatranda, bet viską lemia politinė valia, o ją interesų grupės neretai sugeba tiesiog paralyžuoti.

Tai jau juntama ir svarstant ką tik darbo grupės pateiktus universitetų skaičių drastiškai sumažinančios pertvarkos planus. TVF rekomendacijos jungti mokslo institucijas, siauras mokymo programas plėsti ir daryti lankstesnes – lyg nurašytos nuo Lietuvos švietimo reformatorių siūlymų. Bet ar tarptautinių ekspertų žodis padės įveikti pasipriešinimą?

Tas pat pasakytina ir apie TVF patarimą imtis mokesčių reformos, kuri padėtų augti šalies ūkiui ir kartu mažintų pajamų nelygybę. Siūlomas receptas irgi seniai žinomas – mažinti mokesčius žemas pajamas gaunantiems asmenims, gerinti kvalifikacijos kėlimo programas.

Vienintelis Lietuvai neįprastas patarimas – dosnesnės nedarbo pašalpos.

Mažinti tiek pajamų mokestį, tiek socialinio draudimo įmokas ir dar kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį nedideles pajamas gaunantiems žmonėms Vyriausybė jau ir taip žada.

Vis dėlto neaišku, kaip bus užkamšyta neišvengiamai atsiversianti didžiulė biudžeto skylė, jei naujų mokesčių įvesti bent artimiausiais metais valdžia neketina.

Vyriausybės žvilgsnis tradiciškai krypsta į šešėlį. Ji skelbia, kad iki savo kadencijos pabaigos iš šešėlio ištrauks 800 mln. eurų, o vien per šiuos metus – 170 mln. eurų. Bet tai dar gana kuklūs premjero S.Skvernelio užmojai.

Tarkime, ekspremjeras A.Kubilius kalbėjo, kad biudžetą iš šešėlio per metus galima papildyti net milijardu litų. Panašias viltis puoselėjo ir A.Butkevičius.

Šešėlis Lietuvoje, lyginant su pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, be abejo, sumažėjo.

Dabar, skirtingais ekspertų vertinimais, jis sudaro 15–25 proc. BVP. Tačiau pastaraisiais metais didelės pažangos čia nepastebima ir neaišku, ar realu tikėtis, kad šešėlis toliau trauksis.

Negana to, skaičiavimai, kiek biudžetą papildys šešėlio pinigai, primena būrimą iš kavos tirščių, nes sunku atskirti ūkio plėtros, naujų verslo formų ir ekonomikos skaidrėjimo įnašą.

Taigi gerokai gausesnio biudžeto viltis sieti vien su šešėlio susitraukimu pernelyg rizikinga. Būtina dairytis ir kitų pajamų šaltinių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.