Vilniuje pranešimą skaitęs ekonomistas G. Sielewiczius šiuo metu įžvelgia daugiau teigiamų nei neigiamų ekonomikos tendencijų, tačiau atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksnių, kurie galėtų sukelti didesnių ekonominių sunkumų, yra gana daug.

„Pradėkime nuo svarbiausio veiksnio – Kinijos. Situacija šiuo metu atrodo stabili, tačiau keli dalykai neleidžia atsipalaiduoti su šia rinka dirbantiems verslininkams. Pirmiausia, nepamirškime, kad Kinijos valdžia aktyviai veikia savo šalies ekonomikoje, ir dabartinis stabilumas pasiektas intervenciniais veiksmais. Kad reikalai Kinijoje nėra iki galo susitvarkę, mums rodo sparčiai bei dideliu mastu augančio šios valstybės įmonių skolos, kurios šiuo metu jau sudaro 300 proc. šalies BVP“, – sako ekonomistas.

Anot jo, dėl minėtų priežasčių Kinija laikoma didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai, nes ji kaip stambiausias ūkis labai smarkiai veikia viso pasaulio rinkas. G. Sielewiczius teigia, kad Europoje nereikėtų numoti ranka į neigiamą „Brexit“ įtaką.

„Jungtinė Karalystė daugybei šalių yra itin svarbi prekybos partnerė. Kad ir kokios bus atsiskyrimo sąlygos, prekyba su šia rinka taps sudėtingesnė, todėl ekonominė veikla lėtės. Į tai turėtų atsižvelgti derybas vedantys politikai ir aiškiai suprasti, kokį vaidmenį eksportas į Jungtinę Karalystę atlieka kiekvienos šalies narės ūkiui. Praradusios Jungtinės Karalystės rinką ypač skaudžiai nukentėtų Centrinės ir Rytų Europos šalys, kurios iki šiol nuolatos didino eksportą į šią valstybę“, – pabrėžia regiono šalių analitikas.

Ekonomistas kaip vieną neigiamų tendencijų mini į tarptautinę prekybą sugrįžtantį protekcionizmą ir teigia, jog šis reiškinys gali toliau plisti: „Tai ne tik D. Trumpo iniciatyvos. Protekcionizmo sugrįžimo apraiškų galima įžvelgti net pačioje Europos Sąjungoje, kai šalys narės, siekdamos apginti savo verslo interesus, pradeda griežtinti įvairias taisykles. Pavyzdžiui, Vokietija įpareigojo tolimųjų reisų vairuotojams, vykstantiems per šią šalį, mokėti ne mažesnį nei minimalų vokišką atlyginimą.“

Nors yra problemų bei grėsmių, ekonomistas įžvelgia ir optimistinių veiksnių, kurie gali tapti gera žinia Lietuvos verslui: „Matome, kad Rusija lipa iš recesijos, tad Lietuvos įmonės, kurios vis dar nenusisukusios nuo šios rinkos, tikėtina, artimiausioje ateityje suaktyvins eksportą rytų kryptimi. Taip pat galime pasidžiaugti, kad po rinkimų Nyderlanduose ir ypač E. Macrono pergalės Prancūzijoje politinė rizika išsivysčiusiose šalyse smarkiai sumažėjo.

Kalbant apie Centrinę ir Rytų Europą, G. Sielewiczius neslepia pasitenkinimo, kad būtent šio regiono šalims „Coface“ pastaruoju metu dažniausiai gerino verslo rizikos reitingus. Pasak jo, mūsų regiono rinkos atrodo iš tiesų sveikos, čia nuolat auga vidaus paklausa, o infliacija išlieka nedidelė. Tiesa, nuo dar stipresnio ekonominio spurto sulaiko lėtai augantis senųjų ES valstybių ūkis. Ši tendencija ypač juntama šalyse, kurios labiausiai priklausomos nuo eksporto į ES senbuves, t. y. Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.

G. Sielewiczius: pasaulio ekonomikai grasina Kinija, Europos galvos skausmas – „Brexit“