Dėl Lietuvoje veikiančių taromatų technologinių ypatybių, juose gali būti priimama tik tokia tara, kuri yra apvali, todėl dabar užstato sistemoje dalyvauja įvairūs plastikiniai buteliai, metalinės skardinės ir nedidelė dalis stiklo butelių, kuriuose parduodami tokie gėrimai, kaip vanduo, sultys, alus, sidras, gaivieji gėrimai ir t.t. Stipriųjų alkoholinių gėrimų (išskyrus vynų) rinka yra visai kitokia: čia stiklinių butelių įvairovė yra labai plati, gėrimai parduodami įvairiausio dydžio plokščiuose, ovaliuose, kvadratiniuose ar netgi įvairias daiktų formas primenančiuose buteliuose.
Gėrimų gamintojams susirūpinus dėl naujos pataisos priėmimo, kuri lemtų, kad visi alkoholiniai gėrimai patektų į užstato sistemą, buvo atlikti tyrimai dėl galimybių taromatuose priduoti stiklinius gėrimų butelius. 3 gamyklos, kuriose pilstomi tokių prekių ženklų, kaip „Alita“, „Stumbras“, „Trejos devynerios“ ir kiti gėrimai, VšĮ „Užstato sistemos administratoriui“ (USAD) ir taromatų gamintojams pateikė savo stiklinės gėrimų taros pavyzdžius. Vertinimo rezultatai parodė, kad taromatai savo technine specifikacija stiklinių butelių priėmimui yra nepritaikyti – iš 39 pateiktų vertinimui butelių tinkami taromatams buvo tik 2.
Tyrimo užsakovų – gėrimų gamintojų – skaičiavimais, taromatams netinkama tara sudarytų apie 60 proc. jų bendro disponuojamo metinio gėrimų butelių kiekio – t.y. iš 36,5 mln. vienetų taromatai negalėtų priimti 22 mln. Priėmus įstatymo pataisas, dauguma stipriųjų gėrimų taros nedalyvautų depozito sistemoje, tad prie taromatų kiltų sumaištis. Po taromatų sistemos įvedimo 2016 m. vartotojams taip pat kilo nemažai neaiškumų, nes dalis taros buvo be specialaus ženklinimo, tad nepaženklintas pakuotes tekdavo arba palikti prie taromatų, arba ieškoti specialių konteinerių – taip vadinamų „varpelių“. Po įstatymo pataisų įvedus stipraus alkoholio taros depozito sistemą, tokių nesusipratimų tik daugėtų, nes dėl savo formos ne visi buteliai būtų priimami, todėl žmonėms tektų ieškoti stiklo taros supirktuvės arba specialių konteinerių stiklui, kurių dėl šios reformos natūraliai sumažėtų. Įvertinus šiuos faktorius, tampa neaiškus įstatymo pakeitimo motyvas, nes pagrindinė priežastis – aplinkosauginė nauda – ne tik nepagerėtų, bet gali suprastėti: šiuo metu stiklo taros specialiuose konteineriuose surenkama 75 proc., o įvesta užstato sistema dėl butelių formos ir taromatų specifikos motyvuotų grąžinti mažiau nei pusę, tad kita pusė būtų tvarkoma taip pat, kaip dabar.
Seimo narės valstietės Virginijos Vingrienės siūloma pataisa plėsti užstato sistemą įtraukiant visą stiklo tarą ne tik sunkiai įgyvendinama technologiškai, bet ir kainuotų keliolika papildomų milijonų per metus verslui, dėl ko galų gale augtų kasdienių prekių kainos. „Į užstato sistemą perkėlus visas stiklines pakuotes, konteinerinėje sistemoje dalyvauti liktų gerokai mažiau įmonių, kurioms tektų padengti visus rūšiavimo konteinerių pastatymo ir aptarnavimo kaštus. Dėl įmonėms tenkančios didesnės pakuočių atliekų tvarkymo naštos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės, parduodamos plastikinėse, popierinėse ir kitokiose pakuotėse – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės. Tad už valdžios priimtą nepagrįstą sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Nors siūlymas grindžiamas aplinkosaugine nauda, specialistų skaičiavimais, pakeitimai itin ženklios naudos neatneštų: „Skaičiuojama, kad į taromatų sistemą įtraukus visą stiklinę tarą, būtų surenkama tik 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar. Projektą pateikusi Seimo narė argumentuoja, kad per metus papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – į Lietuvos rinką iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas K. Pocius.
Skaičiuojama, kad į užstato sistemą perkėlus visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3,0 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur.
