Kas antras prie mikrofono prasibrovęs „valstietis“ rodė kryptis, kuriomis turėtų eiti Lietuva. Reguliuoti alkoholio pardavimą, pasirodo, reikia pagal švedus ar norvegus.
Kalbai pasisukus apie pirkėjų amžių nuolat buvo linksniuojamos JAV. Tik ar vietoje ir laiku?
Šmėklos. Kad nesumanytum išgerti, negalima nieko žinoti apie jokį alkoholį. Todėl jo reklamą Lietuvoje apsispręsta visiškai uždrausti. Ai, bus galima gėrimo pavadinimą užklijuoti ant sportininkų marškinėlių ar arenos grindų, tačiau televizijoje ir internete – šiukštu.
Tačiau prižiūrėtojams teks būti ne tik akyliems, bet ir sumaniems. Mat įstatyme palikta galimybė nedrausti rodyti pavadinimus ar prekės ženklus, jei jie matomi nereguliariai ir netikėtai. O kaip nustatyti, kur suplanuota, kur netikėta, čia jau bus galvosūkis.
O jeigu internetu lietuviškai transliuojamų UEFA Čempionų lygos rungtynių metu bus rodomas rėmėjos – alaus daryklos – logotipas? Šmėkščios jis prieš akis prieš mačą, per pertrauką. Ar už tokias šmėklas transliuotojai bus baudžiami, ar ne?
Interpretacijoms laukas – kaip reta platus.
Paslaptys. Jei tokios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos bus priimtos ir įsigalios nuo kitų metų, patartina dar prieš Naujuosius išgabenti alaus ar kitų gėrimų depozitinę tarą, jei norite tai padaryti automobiliu.
Būkime teisingi – juk net ir išgėrus skardinę joje lieka šlakas ar bent keli lašai, o juose – ir etilo alkoholio liekanų. O mašinoje gabenti atidarytą pakuotę su alkoholiniu gėrimu bus griežtai draudžiama.
Užtat jei iki taromato kėblinsite pėstute, galėsite visam miestui rodyti, ką mėgstate gurkšnoti. Mat tuščią tarą bus leidžiama gabenti kad ir skaidriausiuose maišuose ar net rankose.
Tiktai su pilna nemėginkite to daryti! „Fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti viešosiose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje“, – taip skamba naujoji pataisa.
Todėl jeigu esate toks bevalis, kad negalite neįsigyti ko nors stipresnio už kefyrą, nepamirškite nešiotis nepermatomo maišelio, nes žaisti slėpynes bus privaloma.
Laikas. „Valstiečiai“ nori puoselėti barų ir kavinių kultūrą. Netikite? Aišku, ne lauko ir juo labiau ne paplūdimio kavinių, o tik turinčių stogą ir tvirtas sienas. Mat parduotuvių alkoholio skyriai pirmadieniais–šeštadieniais pirkėjų lauks nuo 10 iki 20 val., o sekmadienį – išvis iki 15 valandos.
Restoranuose ar kavinėse, jei tik nesumanysite išsinešti, galėsite mėgautis vynu ar alumi ir tuomet, kai prekybos centrai seniai bus užvėrę duris.
O ką daryti tiems bėdžiams, kurie priskiriami prie didžiumą alkoholinių gėrimų Lietuvoje sunaikinančio visuomenės dešimtadalio? Juk jiems užeiti į barą – tas pat, kas kitam nukeliauti į Mauricijų ar Naująją Zelandiją.
Galima neabejoti, kad bobutės ir kitokio plauko taškų savininkai pasirūpins ir šiais klientais. Aišku, kaip ir Michailo Gorbačiovo laikais, kuriuos taip išgyrė „valstiečiai“, nepamiršdami padoraus antkainio, o jau gėralų kokybė tai visiems, aišku, bus „dzin“.
Riba. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Po svarstymo tokią pataisą palaimino „valstiečių“ ir socialdemokratų dauguma, kurios atstovai daug kartų baksnojo į JAV – juk amerikiečiai viskio arba alaus gali įsigyti dar metais vėliau!
Bet tai – pusė tiesos. Dėl įsigijimo. Nes vartoti svaigalus 21erių nesulaukusiems amerikiečiams draudžiama tik keliolikoje valstijų. Kai kuriose dėl to niekas nesuka galvos, o kitose galima gurkštelėti tik tėvams prižiūrint.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dar mėgina pramušti kakta sieną, Seimui po svarstymo palaiminus antialkoholinį paketą įregistravęs pataisą, kad barzdoti, galbūt net jau vedę jaunuoliai nuo 18 iki 20 metų galėtų bent ko silpnesnio paragauti.
Bet, kaip parodė balsavimas, talibų mūras tvirtas.
Žaidimai. Neįprasti vaizdai lauks festivalių ir kitokių masinių renginių – Jūros šventės ar Kaziuko mugės. Už įėjimą į pastarąsias greičiausiai teks sumokėti bent centą, kad galėtumėte tradiciškai paskanauti tradicinio naminio alaus.
Tačiau tokios degustacijos galės vykti tik užtvertose zonose – lyg už gardų. Į jas negalės patekti jaunesni kaip 20 metų degustuotojai.
Tokius reikės palikti žaidimų aikštelėse, kurios tikrai suklestės: juk ant batutų šokinės ir laipynėmis karstysis ne tiktai pypliai, bet ir aštuonioliktą arba devynioliktą gimtadienį atšventę (šiukštu visiškai blaiviai!) „alkoholiniai nepilnamečiai“.
Aklumas. Tik štai ką daryti tiems, kurie iš tiesų nebemato pasaulio kitaip, kaip tik pro plastikinį „rašalo“ butelį ar stipraus alaus bambalį? Nors jie ir yra šiuo atveju didžiausia Lietuvos bėda, „valstiečiai“ nesiūlo tokių nei gydyti, nei duoti darbo ar padėti pakilti iš dugno.
Greičiausiai stiklo ir betono garde užsidarę ir nuo pergalės rinkimuose apsvaigę išrinktieji jų nei mato, nei girdi.
Tokie reikalingi tik tam, kad būtų galima „pagražinti“ statistiką, paskelbti Lietuvą labiausiai prasigėrusia pasaulio valstybe ir griebtis draudimų prieš kitus, kurie dar mąsto ir nori gyventi laisvai ir kultūringai.
