Eurokomisaro pareiškimas, kad ES negali drausti branduolinės energijos importo iš trečiųjų šalių, nes tai prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principams, neatitinka Seimo pozicijos riboti elektros importą iš Astravo AE ir Vyriausybės plano stabdyti tokį tiekimą per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną.
Žinoma, prezidentė iškart puolė ginčytis su EK vicepirmininku aiškindama, jog PPO neturėtų reikšti pretenzijų Lietuvai, juo labiau kad Baltarusija net nėra jos narė. Bet čia svarbiausia pats laisvosios prekybos principas, kurį nuosekliai gina ES.
Tai suprasdama D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Astravo AE yra ne energetikos, o nacionalinio saugumo klausimas, todėl Lietuva gali spręsti jį savo nuožiūra. Tik ar tai įmanoma nesulaukus ES paramos?
Negalima sakyti, kad mūsų šalis nesistengia įtikinti Bendrijos savo teisumu, bet tokios pat taktikos griebiasi ir Baltarusija.
Baltarusiai surengė Minske ir Vilniuje reziduojantiems ambasadoriams ekskursiją į Astravą, kur pasakojo, kaip saugiai stato elektrinę, o lietuviai tą pačią dieną užsienio diplomatus pakvietė į posėdį pasienyje su Baltarusija, kur aiškino, kokį pavojų kelia ši statyba.
Tiesa, į Minsko ekskursiją nevyko Vilniuje reziduojantys ES šalių ambasadoriai, bet ir Lietuvos renginyje apsilankė daugiausia žemesnio rango diplomatai, nors laukta per 20 ambasadorių. Tad Lietuvai dar nepavyko sutelkti ES kovai su šiuo projektu.
Vis dėlto M.Šefčovičius pareiškė, jog Briuselio santykiai su Minsku neatšils tol, kol Baltarusija neįrodys, kad Astravo AE statoma saugiai, kad privalu atlikti streso testus nepalankiausiomis sąlygomis, kaip ir reikalauja Lietuva.
Kad ir kaip būtų, Lietuva pavėlavo skambinti pavojaus varpais, kai buvo sumanyta statyti AE vos 50 kilometrų nuo Vilniaus. Mat tuo metu dar buvo vilties, kad Lietuva pati statys atominę elektrinę Visagine, o ši vieta – prie Baltarusijos.
Susiję straipsniai
Atrodo, ES supranta, kad sustabdyti šią statybą, į kurią rusai sukišo ne vieną milijardą eurų, jau per vėlu. Lietuvos politikai irgi nujaučia, kad traukinys jau nuvažiavo. Tad ką daryti?
Dabar įmanoma tik spausti Baltarusiją, kad statyba vyktų kuo skaidriau, laikantis griežčiausių saugos reikalavimų, ir priversti ją įsileisti tarptautinius ekspertus. Briuselis čia pasirengęs remti Lietuvą.
Bet Lietuvai ši elektrinė atrodo nesaugi iš principo, nes ją stato rusai, ir labai arti Vilniaus. Tik ar tokių argumentų pakanka tarptautinėse derybose? Kaip įrodyti, kad rusai nesugeba dirbti taip saugiai, pavyzdžiui, kaip prancūzai ar amerikiečiai? Juolab kad pasaulyje ne viena atominė elektrinė pastatyta dar arčiau didžiųjų miestų.
Astravo projektą vargu ar sustabdytų net aiški Briuselio žinia Minskui, kad čia pagamintos elektros ES nepirks. Vis dėlto toks perspėjimas būtų svarbus stabdant galimą elektrinės plėtrą, nes Rusijos ambasadorius jau prabilo, kad gal bus pastatyti net 4 reaktoriai.
Lietuvos ambasadorius Minske tuoj pat atkirto, kad ir dviejų reaktorių Baltarusijai bus per daug, nes jos vidaus rinkai tiek elektros energijos nereikia, o eksportuoti į Vakarus neleis mūsų šalis. Tokiu atveju esą gal apsimokėtų realiai eksploatuoti ne daugiau kaip vieną Astravo reaktorių.
Kitaip sakant, dabar įmanoma tik blokuoti šios AE elektros energijos tiekimą į ES, pasitelkus konkrečius įrodymus, kad ji nesaugi, o tam reikia ne tik Briuselio paramos, bet ir artimiausių kaimynų solidarumo. O to aiškiai trūksta.
Kol kas tik Lenkija pritarė Lietuvos užmojams neleisti Astravo AE elektros eksporto per „Nord Pool“ biržą.
Tuo metu Latvijos ambasadorius pareiškė, kad jo šalis remia Lietuvą tik dėl elektrinės saugumo, bet nesiekia stabdyti šio projekto, o Estija apskritai kalba apie kitas energetikos problemas.
Lietuva yra pasistačiusi gerokai didesnės galios, nei reikia vidaus rinkos poreikiams, Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir nori, kad jis būtų pripažintas regioniniu.
Tai prasilenkia su Estijos planais statyti savo terminalą ir siekti jo regioninio statuso. Latvija irgi norėjo, kad toks objektas atsirastų jos teritorijoje.
Norai norams nelygu, bet reikia pripažinti, kad Lietuva pasistengė aplenkti kaimynus nelabai derindama su jais SGD terminalo statybos planus. Dabar tai gali neigiamai atsiliepti laukiant jų solidarumo dėl Astravo, nors ši AE netoli ir nuo Latvijos.
Stinga kaimynų vienybės ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su ES sistema klausimais, taip pat ginčijamasi dėl kitų infrastruktūros projektų. Pavyzdžiui, Estijoje abejojama „Rail Baltica“ geležinkeliu, nors vyriausybių lygiu dėl šio projekto ir buvo sutarta.
O kai Baltijos šalys ne visada susikalba tarpusavyje, sunku sutelkti bendras jėgas ginti savo interesus ES.