Trys „Taip!” moterų lyderystei

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje vyrų ir moterų užimtumas darbo rinkoje palaipsniui auga. Vyrai tik keliomis procentinėmis dalimis šioje srityje lenkia moteris (2016 m. jų užimtumas siekė 70 proc., moterų – 68,8 proc.). Situacija palaipsniui keičiasi, tačiau Lietuvoje dar yra nemažai neišspręstų lyčių lygybės klausimų. Neseniai į asociaciją „Lyderė“ susibūrusios verslo ir visuomeninėje aplinkoje aktyvios moterys, skatinančios moterų lyderystę ir karjerą, siekia realių permainų šioje srityje ir sako „taip“:

V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
 Viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 6, 2017, 11:43 AM, atnaujinta Jun 6, 2017, 11:57 AM

1. Galimybei mamoms greičiau ir sklandžiau įsilieti į darbo rinką po vaiko auginimo atostogų

Nors vaiko priežiūrai skirtos atostogos Lietuvoje yra reglamentuojamos pakankamai lanksčiai, tačiau trūksta paskatinimo ir galimybių tiems, kurie nori karjerą derinti su vaiko priežiūra. Atsižvelgiant į tai asociacijos „Lyderė“ narės siūlo plėtoti paslaugas, susijusias su vaiko priežiūra. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje į darželius vaikai priimami tik nuo 2–2,5 metų, o pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, kuri suteiktų galimybę palikti, pavyzdžiui, 6 mėn. vaiką kelioms valandoms ar visai darbo dienai, nėra. Norintiems kurti privačius darželius taikomi labai griežti reikalavimai, kurie daugelį atbaido nuo šio žingsnio. Pasisamdyti auklę (ypač oficialiai) šiuo metu taip pat išgali tikrai ne kiekviena šeima. 

„Šią problemą būtų galima spręsti valstybei ir savivaldybėms sudarant kuo palankesnes sąlygas steigti nedidelius vaikų lopšelius jau esamose gyvenamose patalpose ir pagal galimybes juos subsidijuojant. Juose, pavyzdžiui, viena auklė galėtų prižiūrėti keletą vaikų. Tam net nereikėtų naujos infrastruktūros – statyti naujų pastatų, o kartu atsirastų nauja niša smulkiajam verslui, kuris atitinkamai mokėtų mokesčius, o pačios auklės būtų suinteresuotos trauktis iš šešėlio ir įgyti socialines garantijas“, – teigia viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė.

Situacijos keitimas vyksta ir asociacijos narių atstovaujamose įmonėse. Pavyzdžiui, „Swedbank“ priimtas susitarimas dėl darbo santykių lankstumo derinant šeimos ir darbo vaidmenis. Darbuotojams sudarytos galimybės dirbti lanksčiu darbo grafiku, nuotoliniu būdu ar nepilną darbo laiką. Vasarą darbuotojų vaikams organizuojamos vasaros stovyklos, organizuojamos savanorystės veiklos. Įmonės „Nasdaq“ Vilniaus biure darbuotojams taip pat sudarytos galimybės dirbti lanksčiai ar nuotoliniu būdu. Aprūpinti reikalingomis šiuolaikinėmis technologijomis jie gali dirbti pageidaujamu laiku iš bet kurios vietos arba atsivesti savo vaikus į darbą. UAB „Deloitte Lietuva“ darbuotojams taip pat suteikiama galimybė dirbti namuose, laisvu grafiku, sutrumpintą darbo dieną. Grįžusiems po vaiko auginimo atostogų sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, padėti įsilieti į darbo komandas bendrovė ir pan.

2. Gerajai tarptautinei praktikai, skatinančiai abu tėvus pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis

Lietuvos teisės aktai šiuo metu numato vienodas galimybes tiek moterims, tiek vyrams eiti vaiko priežiūros atostogų, tačiau praktiškai tokia galimybe šiuo metu mūsų šalyje pasinaudoja mažiau nei 20 proc. vyrų. 

Asociacijos „Lyderė“ nuomone, pažangiose užsienio šalyse įteisintas privalomumo šioje srityje principas, kai abu tėvai turi pasidalyti vaiko priežiūros atostogas, būtų labai naudingas ir Lietuvai. Pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse vienas iš tėvų privalo imti mažiausiai ketvirtadalį vaiko priežiūros atostogų laiko. Vaiko tėvai negali perleisti savo atostogų dalies vienas kitam, nes tokiu atveju jos yra neapmokamos. Toks principas padeda abiem tėvams užmegzti artimą ir pastovų ryšį su vaiku nuo pat kūdikystės ir, be abejonės, abiem tėvams yra naudingas profesinės karjeros požiūriu. 

3. Naujojo Darbo kodekso pataisoms, įpareigojančioms naikinti moterų ir vyrų atlygio skirtumus 

Asociacija „Lyderė“ pritaria naujoje Darbo kodekso redakcijoje numatytam įpareigojimui, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis, ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje. Pavyzdžiui, „Swedbank“ jau trejus metus aktyviai dirbama mažinant skirtumą tarp vyrų ir moterų atlygio. Šiais metais statistinis atlyginimų skirtumas jau yra mažesnis nei 1 proc. 

Darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalėtų teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Asociacija tikisi, kad Seimas netrukus priims naująjį Darbo kodekso variantą. 

Pavyzdžiui, vienos asociacijos „Lyderė“ steigėjų atstovaujamoje įmonėje „Nasdaq“ darbuotojai vertinami pagal įgūdžius, žinias, o ne pagal lytį. Šiuo metu 300 darbuotojų turinčioje įmonėje amžiaus vidurkis yra 31 metai, o moterys sudaro 51 procentą darbuotojų. 2017 m. gegužės mėn. duomenimis, daugiau vadovų pozicijų Vilniaus „Nasdaq“ biure užima moterys, nors dirbama stereotipiškai „vyriškoje“ finansinių technologijų srityje.  

Asociacijos „Lyderė“ tikslai – užtikrinti lyčių balansą vadovaujančiose pozicijose viešajame bei privačiajame sektoriuje, panaikinti atlygio skirtumus ir pritaikyti pripažintas tarptautines gerąsias praktikas moterų karjeros srityje. Asociacijos branduolį sudaro 8 jos steigėjos – „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė, „Ellex Valiūnas“ partnerė Dovilė Burgienė, „Nasdaq“ viceprezidentė Arminta Saladžienė, „Lietuvos paštas“ vadovė Lina Minderienė, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė,  „Deloitte“ Mokesčių paslaugų departamento vadovė Kristine Jarve, ir „Telia Lietuva“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Pagal numatytą veiklos modelį asociacijai po pusmetį vadovaus dvi jos steigėjos. Šiuo metu šias pareigas užima Dovilė Grigienė ir Giedrė Kaminskaitė-Salters. Asociacijos nariais kviečiami tapti verslo ir kitų sričių lyderiai – moterys ir vyrai, taip pat įmonės ir kitos organizacijos, kurios vertina lygių galimybių temos svarbą ir naudą jų veiklai.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.