– Parduotuvės asortimentas, matau, įvairus?
– Taip, turime visko: ir patalynės, ir drabužių, ir suknelių, ir vaikiškų drabužių, batų, visko, ko reikia kaimui.
– Ką žmonės perka labiausiai?
– Jaunimas dažniausiai perka sukneles, palaidines, batus. Vyresni – ir sportinę aprangą, ir patalynę.
– Ar dažnai dėvėtų drabužių parduotuvėse perka progines sukneles?
– Žinokite, taip, mes taip pat turime švenčių, jaunimas nori pasipuošti ir gražiai atrodyti, todėl nuperka.
– Kokie žmonės eina į dėvėtų drabužių parduotuvę? Tie, kurie ieško kažko įdomesnio, ar tie, kurie sunkiau pragyvena?
– Visokių žmonių yra. Jaunimas ieško kažko naujo, kad būtų nematyta. Parduotuvėje tokių drabužių nenusipirksi, o čia atveža iš užsienio, įdomesnių, gražesnių, spalvingesnių. Čia ir pagyvenę žmonės randa sau drabužių, kurie jiems tinka, ir jaunimas.
– Bet yra žmonių, kurie ateina į dėvėtų drabužių parduotuvę todėl, kad jie sunkiau gyvena. Su kokiomis problemomis jie susiduria?
– Daugiausiai ateina tie, kurie turi vaikų. Jie parduotuvėje dažnai negali nusipirkti brangesnių rūbų, todėl čia randa pigesnius. Dažnai dar padarome nuolaidų, susitariame dėl kainos ir žmonės lieka labai patenkinti.
– Ar daug yra tokių daugiavaikių šeimų, kurios sunkiau verčiasi ir joms dėvėtų drabužių parduotuvės yra pagrindinė vieta, kur jie gali nusipirkti drabužių?
– Dabar taip, nes, kaip ten bebūtų, padėtis sunki ir žmonės čia ateina.
– O ar nesigėdija žmonės čia pirkti? Nes žinau tokių, kuriems gėda, ir tokių, kurie turi pinigų, tačiau vis tiek viską perka dėvėtų drabužių parduotuvėse.
– Jeigu žmonės neturi iš ko, tai ką jiems daryti? Ateina ir paklausia, kur pigiau. Kas pigiau – tai ir nuperka.
– Kokios kainos jūsų parduotuvėje?
– Prekių už daugiau nei 10 eurų nėra. Jeigu suknelė kainuoja 6–7 eurus, tai padarau nuolaidą. Jei matau, kad žmogus nori nusipirkti prekę, mes susitariame dėl kainos.
– O apsipirkti čia iš gretimų kaimų atvažiuoja?
– Taip, ir iš Latvijos atvažiuoja. Netoli yra kirpykla, paskui užeina pas mane, taip draugiškai ir gyvename.
Dabar vasarą jaunimas išvažiavęs, daugiausiai ateina pensininkai, bet tikimės, kad rudenį bus ir jaunimo.
– O pati į Latviją nevažiuojate ko nors nusipirkti?
– Važiuoju, ten yra augalų bazė. Nusiperku gėlių, medelių ir daug pigiau nei pas mus Lietuvoje.
– O ką aplinkiniai perka?
– Daugelis perka gėles. Nuvažiuojame ir pasisvečiuoti, prie ežero. Sakė, alus ten irgi pigesnis.
– Esate ne parduotuvės savininkė, tik samdoma darbuotoja ir net ne vietinė.
– Taip, man čia važiuoti reikia 7 kilometrus.
– Kaip gyvenimas teka kaimelyje, kuriame gyvenate? Kaip žmonės verčiasi?
– Žmonės gyvena ūkiškai, sodina daržus. Taip po truputėlį ir gyvename.
– O jūs, ar ką nors pasisodinate? Gal ir karvytę kokią turite?
– Turiu ir karvytę, ir pasisodinu daržą, ir šieną šienauju.
– Jeigu to nedarytumėte, ar iš to, ką užsidirbate parduotuvėlėje, pragyventumėte?
– Jei nieko nedaryčiau, nieko nesodinčiau, gal labai sunkiai. Kai turiu savo ir daržą, ir sodą ir dar šiltnamį, gyvenu gana neblogai.
– Jūs turite darbo vietą, bet turbūt čia yra nemažai žmonių, kurie jos neturi.
– Tokių žmonių – labai daug, čia nėra pakankamai darbo vietų visiems. Reikia jau kažkur važiuoti, ieškoti, jeigu kas neturi mašinos, labai sunku.
– O autobusai čia nevažiuoja?
– Mokslo metų laikotarpiu jie važiuoja, tačiau vasarą kur nors nuvažiuoti visai sunku, pvz., iki Obelių iš mūsų kaimo.
– O kokias problemas pastebite aplink? Ką žmonės dažniausiai mini, kuo skundžiasi?
– Pinigų mažai. Visokių problemų yra: vasara labai lietinga, daržovės neauga.
– Užėjus pasitikote mane su šypsena, esate optimistė, vadinasi, gera jums Lietuvoje?
– Žinote, čia – mano gimtinė, man čia labai gerai, kaip pabėgsi? Kaip yra, taip yra. Gyvename po truputėlį, jeigu labai liūdėsi, niekas nepasikeis.
– Ką palinkėtumėte tiems, kurie sunkiai verčiasi, suklumpa ir neatsistoja?
– Ištvermės, geros nuotaikos, kad daugiau šypsotųsi, kad linksmiau būtų, optimizmo, kuo geriausios kloties gyvenime.
– Artėja Lietuvos šimtmetis, ko palinkėtumėte šaliai?
– Kiekvienam palinkėčiau, kad puoselėtų Lietuvą, kad mylėtų, kad nepyktų vienas ant kito, kad būtų pakantesni, šypsotųsi vienas kitam ir mylėtų visus. Tada viskas bus gerai.
