Žmonės dažnai neįvertina to, kiek miestui svarbi yra infrastruktūra ir daugelį dalykų laiko savaime suprantamais. Taip nutiko ir su Vilniaus oro uosto uždarymu. Tačiau vos tik 6 savaitėms Vilniuje neliko oro uosto – tai iš karto pajuto ne tik verslas, tačiau ir patys gyventojai. Tai – trys didžiausi sunkumai, kurie užklupo sostinės keliautojus ir verslą.
Pirmasis. Tai skrydžiai iš Kauno. Ir taip yra ne todėl, kad vilniečiai nemėgtų Kauno. Daug labiau nuostolių esmė glūdi tame, jog esame tauta, mėgstantį atsargumą.
Jei kelionė iš Vilniaus centro iki Kauno oro uosto trunka apie 1 valandą 15 minučių ("Google maps" duomenimis), daugelis žmonių išvažiuoja bent 2 valandomis anksčiau, kad užtikrintai visur suspėtų.
Todėl net atmetus kelionės sąnaudas (tokias kaip kuras), o kartu dar ir įvertinus kelionę atgal, vien laiko požiūriu, papildomai sugaištamos mažiausiai 2-3 valandos palygini su tuo laiku, kurį skirtų vykstant iki Vilniaus oro uosto.
Jei kelionei iki Kauno ir atgal sugaištą laiką galėtume perkelti tiesiai į lėktuvą, tai reikštų, kad galėtume per 2-3 valandas nuskristi pavyzdžiui iš Kauno iki Paryžiaus, o už sutaupytą kurą dar ir užkandžiauti lėktuve.
Antrasis. Tai verslo nuostoliai. Jau nekalbant apie pačiame oro uoste įsikūrusius verslus, kurie netgi žada paduoti oro uostą į teismą. Skrydžių nėra, tad nuostolius pajuto daug platesnis paslaugų teikėjų spektras: nuo taksi vairuotojų iki centre įsikūrusių kavinių, muziejų, barų ir kitų turistų lankomų objektų. Pavyzdžiui sostinės viešbučių atstovai tvirtina, kad kambarių užimtumas šiomis savaitėmis sumažėjo net iki 40 proc. procentų.
Susiklosčiusi situacija tikrai yra nedėkinga, nes palietė labai platų verslo segmentą. Kai verslas gauna mažiau pajamų, moka mažiau mokesčių ir algų. Taigi tiesioginius nuostolius patiria ne tik tam tikri verslo segmentai, tačiau ir pati valstybė.
Trečiasis. Pačiame atostogų įkarštyje keliautojams ar namo norintiems grįžti emigrantams tenka rinktis skrydžius su persėdimais, kas reiškia išaugusią kelionių trukmę bei kainą. Ir ne vieną tai privertė susimastyti - o gal išvis atsisakyti kelionės?
Faktą, jog skrydžių ir keliautojų sumažėjo puikiai iliustruoja ir dar vienas verslo pavyzdys. Vilniuje esančios lagaminų parduotuvės „elagaminai.lt“ direktorius Juozas Pocius teikia, jog uždarius Vilniaus oro uostą, rankiniam bagažui skirtų lagaminų pardavimai krito apie 40 proc., "Ryanair" reikalavimus atitinkančių lagaminų - daugiau nei dvigubai.
Taigi emigrantai ar spontaniškų ir pigių kelionių mėgėjai, kurie anksčiau rinkosi plačiai paplitusias pigias keliones lėktuvu, dabar išgyvena gerokai sunkesnius laikus.
Žinoma neverta pamiršti, kad oro uostas yra uždaryta tik 6 savaitėms ir vėliau viskas grįš į senas vėžes. Tačiau ekonomine prasme šios 6 savaitės Vilniui tikrai bus dar didesnis praradimas, negu kad liūtys, kurios užklupo pastarąjį mėnesį.