Remigijus Žemaitaitis. Atpirkimo ožiai – Varėna ir Kuršėnai

Trečdaliu daugiau maždaug 1,6 euro už kubinį metrą vandens ir nuotekų tvarkymą turės mokėti Kuršėnų gyventojai. Tokia Valstiečių sąjungos „dovana“ artimiausiau metu gali būti apdovanotos ir dar 20 savivaldybių gyventojai. 

Remigijus Žemaitaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Žemaitaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Remigijus Žemaitaitis

Aug 25, 2017, 12:59 PM, atnaujinta Aug 25, 2017, 1:05 PM

Bendra suma, kurią iš regionų gyventojų bandoma išlupti apie 30 mln. eurų. 

Tai yra sunkiai protu suvokiami dalykai. Šalies vandentvarkos įmonės, vykdydamos Vyriausybės strategiją ES pinigus investavo į vandentvarkos tinklų plėtrą.  

Įvykių chronologija paprasta. Dar 2006 metais iš Baltijos šalių vieninteliai lietuviai Europos komisijai (EK) pasižadėjo, kad 95 proc. gyventojų aglomeracijose prisijungs prie centralizuotų tinklų. 

Realiai šie optimistiniai pažadai įgyvendinti – centralizuotai vanduo tiekiamas 80 proc., nuotekos tvarkomos 72  proc. gyventojų. Nepasiekusiems reikiamų rodiklių valstiečio K. Navicko valdoma Aplinkos ministerija išrašė ultimatyvius laiškus per 90 dienų apmokėti milijonines sumas – štai kuršėniškiai turėtų gražinti 200 tūkst., varėniškiai – 50 tūkst. eurų. 

Tolimesnę įvykių seką nesunku nuspėti. Didžiosios įmonės už ultimatumų išrašymą Aplinkos ministeriją paduos į teismą. Kada ir kuo baigsis teisminiai procesai – nenuspėjama. 

Norėdamos išvengti delspinigių, kitų sankcijų prasikaltusios įmonės nedelsiant privalo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją (VKEKK) prašydamos baudas įkalkuliuoti į tarifus.  Tikėtina, kad VKEKK atsakymas bus neigiamas. Tada bus kreipiamasi į rajonų tarybas, prašant įmones dotuoti iš savivaldybės biudžeto baudoms sumokėti. Savivaldybės milijoninių sumų baudoms savo biudžete tikriausiai neras. Šioje situacijoje „pagalbos ranką“ ištiestų komerciniai bankai, tačiau be savivaldybės palaiminimo įkeisti strateginę reikšmę turinčių įmonių turtą neįmanoma. 

Verta priminti, kad tų sankcijų kategoriškai Briuselis nereikalavo, jos gimė pačių Lietuvos  valdininkų galvose. 

Kyla daugybė klausimų – kodėl patys Aplinkos ministerijos valdininkai dešimtmetį miegojo, o neagitavo jungtis prie tinklų. Juolab regionų aplinkos apsaugos departamento (RAAD) inspektorių šventa misija yra prižiūrėti, ar gyventojai nuotekų nenuleidžia į gruntą ar atvirus telkinius. 

Tai Lietuvoje vis dar paplitęs reiškinys, nepasaint to, kad keli ar keliolika metrų nuo namų būna nutiestos naujos vandentiekio ar nuotekų trasos. 

Visa ši valstiečių raganų medžioklė prieš vandentvarkos įmones yra ne kas kitas kaip pačių įmonių žeminimas ir atsakomybės permetimas. Valstiečių įkaitais tampa regionų gyventojai, kuriems paslaugų įkainiai drastiškai šaus į viršų. 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.