Norintys pažinti pasaulį keliauja įvairiausiais būdais – oru, vandeniu, keliais ir bėgiais. Kartais kelionės apkarsta, kai dėl tam tikrų priežasčių lėktuvas vėluoja, o kelionė keltu atšaukiama.
Visgi viešojoje erdvėje dažniausiai girdime istorijas, kaip lėktuvų keleiviai piktinasi valandų valandas laukiantys vėluojančio lėktuvo reiso, o vėliau už patirtus nepatogumus reikalauja kompensacijų.
„Keltų linijų, autobusų ir traukinių keleiviai turi tokias pačias teises, kaip ir lėktuvo. Tik dažniausiai jais vykstantys to net nežino“, – sako advokatų kontoros „ADER“ advokatas Edmundas Rusinas.
Už patirtus nuostolius – kompensacijos
Dažnai įsėdę į autobusą net nepagalvojame, kokias teises turime keliaudami. Džiaugiamės patogia šilta vieta ir tikimės, kad kuo greičiau ir saugiau pasieksime tikslą. Kartais nutinka taip, jog po kelionės pastebime, kad mūsų lagamino ratukai sulaužyti, o gal bagažas dingsta išvis.
„Tokiais atvejais keleiviai turi pilną teisę kreiptis į bendrovę ir prašyti kompensacijos dėl patirtų nuostolių. Prašyti kompensacijos gali ir dėl to, jog kelionės metu susižalojo, o gal staigiai stabdant buvo apgadintas neįgaliojo vežimėlis“, – pasakoja kelionių ekspertas.
E.Rusinas taip pat primena, jog tokiais atvejais, kai autobusas išvykti vėluoja daugiau nei pusantros valandos arba yra atšaukiamas, vežėjai turi ne tik pasirūpinti keleivių maistu ir gėrimais, bet esant reikalui ir nakvyne.
„O jei vėluojama išvykti daugiau nei dvi valandas arba išvis atšaukiamas reisas, kompanija turėtų pasiūlyti vykti kitu maršrutu be jokios priemokos arba grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus. Jei to jam nepasiūloma – keleivis be bilieto sumos gali prašyti dar papildomai 50 proc. bilieto kainos kompensacijos“, – sakė advokatas.
Ne tik rūpyba, bet ir nuostolių kompensavimas
Panaši situacija yra ir su traukiniais. Tačiau jie dažniausiai vėluoja ne išvykti, bet atvykti į galutinį tašką. Tokiu atveju kompensacijos asmuo gali tikėtis tada, kai traukinys vėluoja atvykti į stotį daugiau kaip 60 minučių.
Kelionės organizatoriai turi grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus arba, jei reisas nebeatitinka keleivio pradinių kelionės planų, pasiūlyti nemokamai grįžti į pradinį trašką. Be to, dar papildomai reikia tikėtis 50 proc. bilieto sumos kompensacijos už vėlavimą.
„Kaip ir keliaujant kitomis transporto priemonėmis, vėlavimo atveju keliautojams turi būti pasiūlyti gėrimai ir maistas, o esant būtinybei – apgyvendinimas“, – užsiminė E.Rusinas.
Nors vykstant keltu ar kruizu prieš kelionę labiausiai bijome jūros ligos, tačiau kartais išvyką apkartina visai ne ji. Susiklosčius tokiems nepatogumams mus taip pat gina Europos Sąjungos Reglamentas, kuris nusako, jog vėluojant išvykti keltui ar kruizui pusantros valandos arba jam atšaukiant reisą – vežėjai privalo pasirūpinti keleiviais: tiekti maistą, gėrimus ir suteikti esant reikalui nakvynę. Taip pat keliaujantys keltais ir patyrę nuostolius dėl vėlavimo gali tikėtis kompensacijos iki 50 proc. bilieto kainos.
„Labai svarbu ir tai, kad vykdami visomis transporto priemonėmis ir dėl jų reisų vėlavimų ar atšaukimų patyrę kitus nuostolius – tarkime nespėję dėl to į kitą autobusą ar skrydį, patyrę finansinių nuostolių ar nespėję į svarbią konferenciją – turi teisę prašyti kelionės organizatorių kompensacijos už šiuos patirtus praradimus“, – apibendrino E.Rusinas.
