Lietuvos prekybos su JAV rodikliai yra teigiami – eksportas smarkiai viršija importą, bet pasiseka ne visiems norintiems čia įsitvirtinti verslininkams.
Pasak diplomato, nors milžiniška 300 milijonų gyventojų turinti rinka, kurios perkamoji galia itin didelė, naujų žaidėjų laukia išskėstomis rankomis, vis dėlto nereikėtų manyti, kad tai lengvai pasiekiamas obuolys.
– Politikos srityje JAV – strateginės Lietuvos partnerės. O kaip dėl ekonomikos – kokių sektorių atstovams labiausiai sekasi dirbti su amerikiečiais? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo R.Kriščiūno.
– Šiuo metu patiems amerikiečiams didelį įspūdį daro mūsų Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir tų pačių dujų siuntos iš Amerikos.
Jie dažnai apie tai užsimena, nes puikiai suvokia, kad šis verslas susijęs ir su darbo vietomis pačiose JAV.
Galime didžiuotis tuo, ką esame pasiekę.
Amerikiečiai – labai praktiški žmonės ir nemėgsta klausytis tik kalbų. Jie mato, kad kartais Europoje kalbos taip ir nevirsta konkrečiais žingsniais, bet mes įrodėme, kad savo žodžio laikėmės. Tai šiandien mums atveria daug durų.
Lietuva negali skųstis stokojanti Amerikos investuotojų dėmesio.
Palyginti su kaimyninėmis šalimis, pastaruoju metu mes sėkmingiau pritraukiame tokias investicijas – Lietuvoje įsikūrė ar kuriasi medicinos įrangos gamintoja kompanija „Hollister“, „Nasdaq“ paslaugų centras, „Intermedix“ ar net „Western Union“.
Pastaroji kompanija nusprendė didžiausią savo biurą įkurti būtent Vilniuje.
Ji Lietuvą mato kaip savotišką rojaus kampelį, kuriame veikia didelė jų globalaus verslo dalis.
– Bet JAV – už Atlanto vandenyno, tad ar ne pernelyg sudėtinga prekiauti su šia milžiniška valstybe?
– Nors Lietuva daugiau prekių įsiveža negu eksportuoja, būtent su JAV mūsų prekybos balansas teigiamas.
Įdomu tai, kad 90–95 procentai į JAV išvežamų prekių yra pagamintos Lietuvoje.
Taip, abi šalis skiria didelis atstumas, tačiau reikia suvokti, kad prekybai JAV rinka yra milžiniška, o įsitvirtinus čia atsiveria kone neribotos galimybės augti. Tiesa, nereikia manyti, kad tai lengvai pasiekiamas obuolys.
Norintys čia darbuotis verslininkai turi būti pasirengę investuoti lėšų ir įdėti pastangų – juk kalbame apie 300 milijonų gyventojų, turinčių itin didelę perkamąją galią.
– Rusijai įvedus embargą ES gaminamiems maisto produktams Lietuvos verslininkai daug vilčių siejo su JAV. Ar daugeliui pavyko čia įkelti koją?
– 2015-ųjų spalį buvo išduoti leidimai importuoti mėsos produktus, kuriems buvo reikalingi specialūs sertifikatai.
Žinoma, viskas šiek tiek užtruko, nes gavus sertifikatą durys jau lyg ir praviros, bet reikia suderinti tam tikrus produktų žymėjimo klausimus.
Šiuo metu įvairūs mėsos gamintojai jau siunčia savo produkciją, ir akivaizdu, jog Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas į JAV auga. Taip pat keliauja pieno gaminiai, sūriai. Juk amerikiečiai už sūrio gabalėlį moka kokius penkis kartus brangiau nei europiečiai.
Įvairios kompanijos pasirenka skirtingas strategijas. Vienos mėgina ateiti į rinką siūlydamos jau pagamintą produkciją – pavyzdžiui, Vermonto valstijoje jau galima įsigyti „Džiugo“ sūrio. Kiti gamintojai elgiasi kitaip – pavyzdžiui, tiekia žaliavinį sūrį picerijoms.
Žinoma, lietuviško jogurto atvežti į JAV nelengva, bet etninių prekių parduotuvėse galima nusipirkti lietuviškų varškės sūrelių, mėsos konservų, dešros ir net sausų pusryčių.
Džiugu, kad keliose valstijose kai kurioms kompanijoms pavyko patekti į prekybos tinklus.
– Kaip manote, ar lietuviai pasinaudoja visomis sudarytomis galimybėmis žengti į JAV rinką?
– Nemanau, kad esame viskuo pasinaudoję, atvirkščiai – tai mūsų pirmieji žingsniai. Pradėjus nuo etninių prekių parduotuvių galima sėkmingai įsilieti į vieną ar kitą prekybos tinklą ir, jei amerikiečiai matys, kad iš to galima uždirbti, vėliau plėstis iš vienos valstijos į kitą.
Amerikiečiai domisi mūsų produkcija.
Neseniai teko lankytis partnerių aktyviai ieškančiame antrame pagal dydį maisto prekių parduotuvių tinkle „Kroger“.
Jo atstovai teigė, kad stengiasi atrasti, kas būdinga išskirtinai mums, bet tai gali patikti visiems. Lietuvoje esame pripratę, kad visos to paties tinklo parduotuvės yra vienodos, o JAV jos skiriasi, nelygu, kokie gyventojai įsikūrę šalia.
– Kokius namų darbus turi atlikti apie JAV rinką svajojantys verslininkai, kad pirmieji jų žingsniai Amerikoje būtų sėkmingesni?
– Nesame didelė šalis, todėl ir diplomatiniai ištekliai nėra dideli. Vašingtone šiuos klausimus kuruoja vienas diplomatas, todėl tikrai negalime kiekvienos kompanijos mokyti, kaip plėtoti verslą, neturime galimybių kiekvieno nuvesti už rankos.
Įmonių vadovai turi patys pasirengti ir suvokti, ką jie nori ir gali padaryti Amerikoje.
Būna labai apmaudu, kai užmezgame ryšius su kokiu nors prekybos tinklu, prasideda bendravimas, o paskui pasikeičia lietuvių nuotaikos, planai.
Gal atsiranda kitos juos dominančios rinkos, gal paaiškėja, kad sunku pagaminti reikiamą produkcijos kiekį, ir bendradarbiavimas nutrūksta.
Amerikiečiai – praktiški žmonės, brangina savo laiką. Todėl jei kartą nepavyko, padaroma didelė žala įvaizdžiui: jei JAV partneriai nusivylė viena bendrove, su kita įmone iš tos pačios šalies gali net nebesikalbėti.
Į JAV rinką negalima eiti aklai – ją reikia pažinti ir būti pasirengusiam investuoti.
Reikia vykti į parodas, susipažinti su esama pasiūla, žmonėmis, kurie dirba šioje srityje. Patarčiau pasitelkti kantrybę, vertinti kitų laiką ir branginti kontaktus, nes jie sunkiai užmezgami.
– Ar yra buvę išskirtinių sėkmės istorijų, kai lietuvių sukurti produktai pelnė pripažinimą JAV?
– Žinoma, ir labai įvairiose srityse: tai ir su mechanika susiję dalykai, ir išmaniųjų programėlių kūrimas.
Tarp jų ir grafinio redagavimo programa „Apple“ įrenginiams.
Juk žinome, kokia konkurencija šioje rinkoje, tad pagrįstai galime didžiuotis kūrybingais mūsų šalies žmonėmis.
Kaip ambasadorius norėčiau palikti užmegztus strateginius ryšius su Pensilvanijos valstija. Ten veikia stiprūs universitetai, kuriuose plėtojamos biotechnologijos.
Amerikiečiams tikrai įdomu, ką mes veikiame šioje srityje.
Pensilvanija yra geografiškai patogioje padėtyje – tarp Niujorko ir Vašingtono.
Čia yra 12 mln. gyventojų, valstija kelis kartus turtingesnė už Lietuvą, turi kapitalo rizikos fondus, verslo inkubatorius, stiprią akademinę bendruomenę, plėtoja biotechnologijas. Be to, ten gyvena daug lietuvių kilmės amerikiečių.
Iš valstijos vadovų nekart teko girdėti, kad jie norėtų tapti Lietuvos verslo vartais į Ameriką. Aišku, visos šalys labai nori daugiau eksportuoti ir mažiau importuoti. Bet Pensilvanijoje manoma, kad ėmus bendradarbiauti atsirastų galimybė uždirbti jų uostui, logistikos sektoriui, būtų kuriamos naujos darbo vietos.
Prekybos balansas su JAV – teigiamas (mln. eurų)
Metai Eksportas Importas
2013 682,2 307,5
2014 904,9 319,5
2015 997,8 358,2
2016 1162,6 316,7
2017 (sausis-rugsėjis) 1009,4 259,7
Šaltinis: Statistikos departamentas
