Ilgą laiką vis buvęs vangus užsienio investicijų srautas pernai smarkiai išaugo, ypač per paskutinį metų ketvirtį.
Apie planus investuoti Kauno rajone paskelbė automobilių komponentų gamybos gigantai „Hella“ ir „Continental“, logistikos įmonė „Hagelmann Transporte“. Gamyklos statybų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ėmėsi ir milžiniška JAV medicinos įrangos gamintoja „Hollister“.
Šių bendrovių skelbiamos vien pirmojo etapo investicijos siekia beveik 200 mln. eurų, o vėliau jų gali būti ir daugiau.
Tai svarbios žinios ne tik todėl, kad Lietuvoje bus sukurta arti 2 tūkst. naujų darbo vietų.
Mat į pramonės įmones tenka investuoti gerokai daugiau pinigų nei į informacinių paslaugų centrus, kurie jau anksčiau ėmė kurtis Lietuvoje, ypač Vilniuje. Bet mūsų šalyje kylant atlyginimams perkelti tokius centrus į pigesnės darbo jėgos šalis būtų daug lengviau nei gamyklas.
Be to, gamykloms reikia įvairiausių paslaugų, komponentų ir tai parūpina daugiau užsakymų vietinėms bendrovėms, padeda joms plėstis.
Užsienio kapitalo valdomos pramonės įmonės taip pat moka darbuotojams aukštesnius atlyginimus nei šakos vidurkis Lietuvoje, todėl verčia ir kitas bendroves kelti algas. Svarbu ir tai, kad jos daugiausia kuriasi ne sostinėje, o regionuose, kur itin trūksta geriau mokamų darbo vietų.
Susiję straipsniai
Investuotojus vilioja ne vien Kaunas. Jie paskelbė apie planus kurtis arba plėsti gamybą ir Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Vievyje. Kai kurios planuojamos įmonės gali tapti stambiausiais regiono darbdaviais. Antai Marijampolėje langų ir durų gamyklą statanti Danijos bendrovė „Dovista“ ilgainiui ketina įdarbinti per 1000 darbuotojų.
Net kyla klausimas, ar dėl emigracijos išretėjusioje Lietuvoje pakaks tokioms stambioms gamykloms darbuotojų, ypač tinkamos kvalifikacijos. Greitai tai gali tapti tolesnės plėtros kliūtimi.
Vis dėlto bent šiais metais užsienio investicijų srautas į Lietuvą neturėtų mažėti, nes jas skatins palankios tarptautinės sąlygos, stabili šalies vidaus padėtis.
Beveik vienu balsu ekonomikos ekspertai tvirtina, kad šįmet tęsis tolesnis ir pasaulio, ir ES šalių ūkio augimas. Tokiomis aplinkybėmis tarptautinės bendrovės plečia gamybą ir didina investicijas.
Lietuva jau nėra joms visai nežinoma vieta, o sėkmingai įsikūrus vienam investuotojui greičiau ateina ir kiti, todėl galima tikėtis ir naujų tiek plyno lauko investicijų, tiek ir jau veikiančių įmonių plėtros.
Mūsų šalis neblogai vertinama tarptautinių reitingų agentūrų. Pavyzdžiui, autoritetingame Pasaulio banko verslo aplinkos reitinge „Doing Business“ Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis – į 16-ąją vietą.
Nors ne vieta reitinge lemia, kuri valstybė bus pasirinkta investicijoms, teigiami vertinimai gali atkreipti užsienio kapitalo dėmesį.
Žinoma, Lietuvą investuotojai dažnai renkasi dėl pigesnės nei Vakarų šalyse darbo jėgos.
Vis dėlto tenka konkuruoti su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kurios irgi dar išlaiko šį privalumą.
Kuo Lietuva gali būti pranašesnė? Mūsų šalies geografinė padėtis gana patogi, telekomunikacijų, transporto ir energetikos infrastruktūra ne prastesnė, o kai kuo ir geresnė nei kitose regiono valstybėse.
Bene dar svarbiau – darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija. Iki šiol užsienio bendrovės girdavo lietuvių gebėjimus, darbštumą, bet neaišku, ar taip bus ir ateityje.
Verslininkams itin kelia nerimą švietimo padėtis. Emigracija jau iššlavė nemažai patyrusių įvairių sričių darbuotojų ir iki šiol jos nepavyko sustabdyti, o atitrūkusi nuo verslo poreikių profesinio rengimo sistema gali nepajėgti užkamšyti atsiveriančių darbo rinkos spragų.
Darbuotojų stygius jau dabar juntamas transporto, statybų sektoriuose, darbdaviai mėgina suktis gausiau samdydami užsieniečius, ypač ukrainiečius, baltarusius.
Tačiau ateityje Lietuvai gali labiausiai trūkti informacinių technologijų (IT), inžinerijos specialistų, o jais aprūpinti verslą pajėgtų tik šalies aukštosios mokyklos.
Niekaip neįsibėgėjanti aukštojo mokslo pertvarka kelia pavojų, kad perspektyviausios, didžiausius atlyginimus mokančios IT ar biotechnologijų bendrovės Lietuvoje atsirems į plėtros lubas – pristigs specialistų.
Laikas nelaukia, nesuspėjus susitvarkyti dabar pasaulinės pažangos traukinys nuvažiuos Lietuvai nespėjus į jį įšokti.
Šie metai labai svarbūs dar ir todėl, kad ūkio augimo ciklai netrunka amžinai. Neišvengiamai ateis nuosmukis ar bent stagnacija. Ekonomistai perspėja, kad jau 2019 metais ekonomikos plėtra gali kiek sulėtėti.
Lietuvai svarbu atsižvelgti ir į tai, kad 2020 metais baigiasi dabartinė ES projektų finansavimo programa, o naujuoju laikotarpiu struktūrinė parama mūsų šaliai gerokai sumažės.
Europinius pinigus dabar paleidus vėjais ateityje būtų vis sunkiau jų užsidirbti ir patiems.