Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad toks augimo tempas vis tiek išliks pakankamas, kad lietuviai ateinančiais metais galėtų džiaugtis augančiais atlyginimais bei nedarbo ir socialinės atskirties mažėjimu.
Pasaulio ekonomika – ant bangos
Pasak specialisto, pasaulio ekonomikos augimas kaip reikiant įsibegėjo. Nors praėjusių metų rugpjūtį ekonomistai jau didino rinkų ekonomikos augimo prognozes, visgi pripažįsta nebuvę tokie optimistiški, kokia situacija yra matoma šiandien.
„Dar padidinome Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) BVP augimo prognozę iki 2,6 proc., Rusijos – 2,3 proc.”, - apie vienas didžiausių rinkų pasaulyje kalbėjo N.Mačiulis.
Kalbant apie pasaulio BVP augimą – jis sparčiausias nuo 2011-ųjų, todėl šiemet paspartės iki 3,9 proc. Euro zonoje situacija taip pat gera, jos ekonomikos augimas prognozuojamas apie 2,3 proc.
„Euro zonoje daugelis problemų, kurios vyravo po 2009 m. krizės - lieka užnugaryje. Pavyzdžiui, Graikija, ši valstybė jau turi subalansuotus valstybės finansus“, - tvirtino ekonomistas.
Visgi problemų euro zona gali ir neišvengti. Vienas tokių šaltinių – Italijos parlamento rinkimai, kur dominuoja populistinės jėgos: „Jos prie tam tikrų aplinkybių galėtų nuspręsti rengti referendumą dėl pasitraukimo iš euro zonos“, - sakė N.Mačiulis.
Euro zonoje sparčiai mažėja ir nedarbas. Ekonomisto teigimu, Vokietija šiuo metu yra istorinėse aukštumose ir joje niekada neteko fiksuoti, jog vokiškoms įmonėms taip stirpiai trūksta darbuotojų. „Panaši situacija ir Prancūzijoje, todėl tikėtina, kad kils ir darbo užmokestis. Jis įsibėgės ir kils bent 2,5 proc.”, - prognozavo ekonomistas.
Ekonomikos augimas lėtės
Lietuva - viena jautriausių pasaulio ekonomikų, todėl yra labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos bei eksporto. Nors pernai Lietuvos augimas parspartėjo iki 3,8 proc., prie to ypatingai prisidėjo eksporto augimas.
Tiesa, N.Mačiulis pastebi, kad šiemet mes negalime tikėtis tokio spartaus ekonomikos augimo, jo teigimu, ji išsikvėps, todėl BVP prognozės sumažėjo iki 3,2 proc.
„Ekonomikos augimas lėtėja dėl lėčiau augsiančio eksporto, nuo 12 proc. pernai iki 5 proc. šiemet. Lietuvos kaštų konkurencingumas mažėja, o atlyginiamai auga sparčiau nei produktyvumas, todėl auga vienetinės darbo sąnaudos. Konkuruoti žema kaina mums yra sunkiau“, - teigė specialistas.
Dar viena eksporto mažėjimo priežastimi išlieka ir dolerio atvžilgiu pabrangęs euras: „Eksportuoti su brangesne valiuta bus sudėtingiau“, - pasakojo N.Mačiulis.
Prgnozuojama, kad šiemet investicijų augimas Lietuvoje išliks spartus. Jos augs apie 7 proc.
Augs atlyginimai
Kalbant apie lietuvių atlyginimus, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, namų ūkių augimas išliks stabilus.
Nors prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nežymiai, iki 7 proc., tačiau tuo pačiu metu mažės infliacija, kuri šiemet turėtų trauktis iki 3,3 proc.
„Atlyginimų augimas tęsis, tačiau tokio spartaus augimo, kaip pernai, nebus. Artėsime link ES vidurkio, nors ir lėtai.
Pagrindinis veiksnys lemiantis didėsiančius atlyginimus - darbuotojų trūkumas. Lietuvoje taip pat galime matyti, kad jis yra pakilęs į 2008 m. lygį“, - pasakojo N.Mačiulis, pridūrės, kad gyventojų pajamos visgi augs sparčiau nei kainos, todėl jų perkamoji galia didės.
NT burbulo nebus
Nors 2017-aisiais buvo keliamas klausimas, ar nesipučia NT burbulas, šiemet turimi rodikliai rodo, kad esame saugūs.
„Žiūrėdami į būsto įperkamumo rodiklius, manome, kad rinka subalansuota, nes atlyginimų augimas buvo spartesnis, o NT įperkamumas yra labai aukštame lygyje.
Prognozuojame, kad Kaune erdvės kainų augimui yra daugiau nei kitose Lietuvos miestuose“, - pasakojo N.Mačiulis.
Tiesa, nors praėjusiais metais būsto kainų augimas Klaipėdoje lėtėjo, o Vilniuje augo, Kaunas išsiskyrė iš kitų miestų.
„Jame būsto kainų augimas išliko labai didelis. Kaunas tikrai neišsiskiria blogąja prasme, tendencijos teigiamos. Šis miestas pritraukia vis daugiau investicijų, o kainos augo labiau, nes po krizės buvo labiau nukritusios į duobę“, - apie Kauno NT rinką kalbėjo specialistas.
Jo teigimu,Vilniuje ir Klaipėdoje butų kainos šiemet išliks stabilios, o Kaune augimas sulėtės.
Kainų didėjimo nenumato
Pernai 11 proc. brango alkoholis ir tabakas, daugiau nei 30 proc. brango alus, daugiau nei dešimtadaliu pabrango pienas. Trečias dalykas pagal kainų augimą buvo restoranų ir viešbučių paslaugos.
„Maitinimo paslaugos svarbios didmiesčių gyventojams, mažiau svarbios – mažesnių miestelių gyventojams. Viešbučiai apskritai turbūt yra pramogos prekė ir mažiau vartojama paslauga, todėl jų brangimas nebuvo toks svarbus“, - sakė ekonomistas.
2017-aisiais taip pat išsiskyrė ir energijos pabrangimas: „Transportas brango dėl brangusios naftos, o energijos pabrangimas buvo kiek dirbtinis, nes pusmetį negaliojo PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui“, - aiškino N.Mačiulis ir pridūrė, kad pagrindinis paslaugų kainų kilimo veiksnys visgi buvo didėjantys atlyginimai, nes pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo 8 proc., o tai pakėlė ir paslaugų kainas.
Visgi šiemet ekonomistai neprognozuoja nė pieno produktų, nė alkoholio, nė grūdų ar kitų maisto produktų kainų šuolio.
„Augimas bus daug nuosaikesnis, prekių kaina didės mažiau nei 3 proc., tik šiek tiek išsiskirs profesinių ir laisvalaikio paslaugų brangimas, kuris susijęs su darbuotojų trūkumu bei darbo sąnaudų brangimu. O paslaugos šiemet turėtų brangti 5 proc.“, - sakė ekonomistas.
