Žinoma, tam daug įtakos turėjo nuo politikų nepriklausantys veiksniai, pirmiausia – visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, stabiliai auganti ekonomika.
Aišku, iki Vokietijos, kuri surenka daugiau, nei išleidžia, lygio labai toli, bet skaičiai nėra prasti: 2017 m. į valstybės bei savivaldybių biudžetus suplaukė 1,5 proc. daugiau pajamų, nei buvo planuota. O tai – beveik 119 mln. eurų. Tiesa, valstybės biudžeto įplaukų planas viršytas tik 0,2 procento, arba 13,1 mln. eurų.
Vis dėlto tai tik fasadinė pusė. Panagrinėjus, kaip skiriasi planai nuo realybės, atrodo ne taip šviesu. Pernai tiesiog idealiai sekėsi rinkti gyventojų pajamų mokestį (GPM) – jo į valstybės ir savivaldybių biudžetus pribyrėjo 1,627 mlrd. eurų, nors buvo tikimasi 1,556 mlrd. eurų. Palyginti su 2016-aisiais, GPM surinkta 78,9 mln. eurų daugiau.
Anot Finansų ministerijos, šiuos skaičius nulėmė spartus darbo užmokesčio fondo augimas, taip pat gerokai didesnės, nei planuota, GPM įplaukos nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų.
Gal šiemet laukiama stebuklo, jei GPM suplanuota surinkti beveik 1,817 mlrd. eurų? Ne, čia jau prasideda skaičių ekvilibristika. Valstybės ir savivaldybių pajamos iš GPM didės net tuo atveju, jei atlyginimai nustotų augti, nors vargu ar taip gali nutikti.
Tiesiog ši grafa smarkiai išsipūs dėl to, kad šįmet jau nebetaikomas papildomas pajamų dydis vaikus auginantiems asmenims. Taip, yra „vaiko pinigai“, dėl kurių reikia teikti prašymus šlubuojančioje elektroninėje sistemoje, todėl tėvai iš esmės nuostolių nepatirs.
Užtat planuotojai galės girtis, kaip smarkiai Lietuvoje kyla GPM surinkimas, nors tie pinigai čia pat išdalijami. Kuo tokia tvarka geresnė už ankstesnę? Matyt, tik gražesniais skaičiais ties biudžeto pajamomis, nekreipiant dėmesio į nesumažėjusias išlaidas.
Svarbiausias biudžetui yra pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Pernai jo surinkta 3,294 mlrd. eurų – 11 mln. daugiau, nei laukta. Palyginti su 2016 metais, PVM pajamos išaugo net 304 mln. eurų.
Dėl didėjančios infliacijos sąlygomis vis dar augančio vartojimo tikimasi šįmet surinkti beveik 3,54 mlrd. eurų PVM.
Tokia Finansų ministerijos prognozė paremta spėjimu, kad vartojimo išlaidos padidės dar 6 procentais. Be to, numatoma, kad dėl geresnio mokesčių administravimo pavyks iš PVM gaunamų įplaukų dydį išauginti 2,4 proc. Galbūt turima galvoje kvitų loterija? Bet kuriuo atveju tokios prognozės nėra būrimas iš kavos tirščių, nes ekonomika ir gyventojų pajamos toliau auga.
Sudėtingiau – su akcizais. Pernai šie mokesčiai buvo biudžeto Achilo kulnas: nors jų surinkta dešimtadaliu daugiau nei 2016-aisiais – 1,327 mlrd. eurų, iki plano pristigo beveik 13 mln. eurų.
Tai aiškinama sumažėjusiu cigarečių pardavimu, pernai smukusiu 7,5 proc. Ar tiek pat žmonių metė rūkyti? Būtų gražu. Bet greičiausiai čia viskuo kalta šešėlinė rinka. Nors akcizas tabako gaminiams didinamas pagal numatytą planą, jiems brangstant nelegalių rūkalų dalis mažėja labai lėtai.
Pernykščių duomenų dar reikės palūkėti, bet 2016-aisiais, remiantis KPMG tarptautinio tyrimo duomenimis, kontrabandai teko 17 proc. tabako rinkos. Iš ES valstybių didesnė dalis buvo tik Latvijoje, Airijoje ir Graikijoje.
Lietuvai tai reiškė 62 mln. eurų prarastų pajamų. Vargu ar pernai ši suma buvo mažesnė – proveržio kovojant su nelegaliai į šalį patekusiais rūkalais nepastebėta, o legalūs gaminiai brango toliau.
Nepaisant neįvykdyto plano, šįmet iš akcizo užsimota surinkti net 1,452 mlrd. eurų. Mat nuo sausio padidintas šis mokestis dyzelinui, kovą vėl kils rūkalams. Tačiau būtent ši pajamų rūšis labiausiai priklausoma nuo šešėlinės, arba vadinamosios pilkosios, ekonomikos.
Viskas eisis puikiai, jeigu mažės cigarečių kontrabanda, jei vežėjai, nepaisydami išaugusių kainų, dyzeliną toliau pirks Lietuvoje, o ne kaimyninėse valstybėse, o daugelis gyventojų gerokai pigesnių svaigiųjų gėrimų nebepirks Lenkijoje.
Tačiau esant laisvam prekių ir žmonių judėjimui visoje Europos Sąjungoje tai sunkiai tikėtina.
Biudžeto gerovę nemenkai lemia ir stambusis verslas. Antai pernai septyni didžiausi mokesčių mokėtojai pelno mokesčio atseikėjo net 51,8 mln. eurų mažiau nei 2016-aisiais. Užtat ir plano įvykdyti nepavyko – iki nubrėžtų 677,8 mln. eurų pritrūko 46,8 mln. Aiškinama, kad tai lėmė sumažėjusios pasaulinės trąšų kainos, elektros energijos kainų pokyčiai, vykdomi investiciniai projektai.
Trąšos gali ir brangti, o štai investuoti verslininkai vargu ar nustos. Elektros kaina šiems metams prognozuojama irgi ne mažesnė. Bet pelno mokesčio valstybė tikisi dar daugiau – 698,4 mln. eurų. Čia viltys susietos su tikėtinai augsiančiu bendruoju vidaus produktu.
Nieko nuostabaus – taip elgėsi ir ankstesnės Vyriausybės ekonomikos pakilimo laikotarpiu.
Todėl, jei nebus jokių sukrėtimų, planą įvykdyti gal ir pasiseks ar net nežymiai jis bus viršytas. Bet tik tiek.
Opozicija šiųmetį biudžetą, ko gero, taikliai įvardijo kaip eilinį ir niekuo neišsiskiriantį. Bent jau pajamų atžvilgiu.