Anot jų, džiaugtis yra kuo. Lietuvos ekonomikos sveikata gera, o Lietuvos ūkio sportinė forma – geriausia per pastaruosius 10 metų. Tiesa, ją išgydę vaistai – griežta viešojo ir privataus sektoriaus finansinė disciplina ir subalansuota plėtra.
Tarptautinė kraujotaka – puiki
„Tarptautinė kraujotaka, matuojama užsienio prekybos ritmais, padidino pulsą, o poros metų pertrauka – praeityje.
Makroekonominė aplinka yra labiausiai subalansuota ir sinchronizuota. Ši sveika terpė palanki mažoms ir atviroms šalims, tokioms kaip Lietuva, Latvija ar Estija“, – apie situaciją pasaulyje pasakojo „Luminor“ vyriausioji analitikė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistų, galima prognozuoti, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais augs 3,3 proc., o kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje ekonominė plėtra šiemet bus kiek spartesnė – atitinkamai 4,2 proc. ir 3,5 proc.
„Lietuva šiuo metu fiksuoja geriausius rodiklius per dešimtmetį. Po krizės mūsų augimą lėmė eksportas, o šiuo metu jį lemia ir kiti veiksniai, todėl natūralu, kad makroekonominė sveikata yra geriausios būklės per 10 metų“, – sakė analitikė.
Pasak jų, palankią aplinką Baltijos šalims augti sukuria netikėtai spartus euro zonos augimas ir istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų bei vartotojų lūkesčių rodikliai.
Mažės NT kainos?
Taip pat keletą metų augimu stebinęs nekilnojamojo turto (NT) sektorius šiemet susidurs su mažėjančia paklausa ir gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtotojams teks išmaniau bei tiksliau planuoti pasiūlą.
Juolab kad statistinio būsto pirkėjo charakteristika pasikeitė –2017 metais rinkoje ėmė dominuoti būstus perkantieji savo reikmėms, o ne investicijai.
„Būsto rinkos aktyvumo augimas išsikvėpė, tačiau tai nereiškia, kad rinka stoja. Daugėja sandorių, finansuojamų bankų paskolomis.
Čia augimui vietos dar yra – Lietuvoje namų ūkių skolos kredito įstaigoms sudaro vos 23 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį vis dar esame tarp 5 mažiausiai įsiskolinusių šalių ES.
Vis dėlto rinkos vektoriaus kryptį nulems NT plėtotojų pasirinkta strategija. Jei vyraus perdėtas optimizmas dėl būsto statybos, galime sulaukti mažėjančių būsto kainų“, – prognozavo analitikė.
Didžiausi iššūkiai – mūsų galvose
Tuo metu Ž.Mauricas akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, kuriuos, be kita ko, skatina ir viešojoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai.
Jo teigimu, elgsenos ekonomikos mokslas sufleruoja, kad neigiami verslo ir namų ūkių lūkesčiai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį šalies ekonomikos raidai ir lemti ne visada efektyvų ekonominį elgesį.
Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas.
Vis dėlto tiesa yra ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje Europos Sąjungoje, o finansinės drausmės įstatymo apynasris neleidžia politikams išlaidauti net ir esant ekonominiam pakilimui.
Atitinkamai valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 metais, nepaisant artėjančių rinkimų sezono.
Antrasis „saviplakos“ mitas yra pasibaigsianti Europos Sąjungos parama ir dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiksianti ekonominė krizė.
„Tiesa yra ta, kad, priklausomai nuo derybų baigties, 2021–2027 metų periodo ES parama Lietuvai gali sumažėti viso labo 20–30 proc., o tiesioginės išmokos žemdirbiams turi galimybę išaugti.
Atitinkamai neigiamas ES paramos sumažėjimo efektas sudarytų vos 1–1,5 proc. BVP, t.y. apie trečdalį 2017 metų ekonominio prieaugio“, – komentuoja ekonomistas.
Trečiasis „saviplakos“ mitas yra „nykstančios“ Lietuvos mitas.
Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai – gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas – nedaug kuo skiriasi nuo kitų pasaulio valstybių.
Pavyzdžiui, Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais, o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra stebimos faktiškai visose Vakarų šalyse ir net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje.
Be to, pastaruosius 6 metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai auga, o Kaunas, pastaruoju metu pritraukiantis vis daugiau investicijų, taip pat gali tapti traukos centru.
Taip gerai negyvenome 424 metus
Galiausiai, anot ekonomistų, istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus.
Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio.
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad savo aukso amžiaus laikotarpiu Lietuvos BVP vienam gyventojui tesiekė 86 proc. Vakarų Europos vidurkio.
Įdomu tai, kad žemiausias taškas buvo pasiektas vos prieš 25 metus – 1993 metais, kai Lietuvos BVP siekė vos 28 proc. Vakarų Europos vidurkio. Tad būtina akcentuoti, kad Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius 25 metus.
Kalbant apie ateitį, Lietuvai pakanka apie 3,5 proc. siekiančio vidutinio metinio ekonomikos augimo, kad jau 2030 metais gyventų geriau nei bet kada anksčiau – pasiektų savo antrąjį aukso amžių – 86 proc. Vakarų Europos vidurkio. Ir apie 5 proc., jei nori pasivyti Vakarų Europos vidurkį.
„Manau, kad gera Lietuvos sportinė forma ir stiprus imunitetas sudaro gana realias prielaidas generuoti ilgalaikį 3,5 proc. metinį augimą, jei tik bus pasinaudota šalies augimo potencialu.
Tad švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos penkiasdešimtmetį galbūt galėsime švęsti ir savo antrąjį ekonomikos aukso amžių“, – prognozavo vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas.
