Proveržio šviesa jau ryškėja
Strateginė programa „Mėlynasis proveržis“, kurioje numatoma iki 2030 metų parengti ir įgyvendinti apie šimtą su verslo, švietimo ir mokslo ir investicijų skatinimu susietų inovatyvių projektų ir darbų, pristatyta prestižinėje vietoje – prie Dangės krantinės prigludusioje tristiebėje barkentinoje „Meridianas“.
Uostamiesčio simboliu tapęs, klaipėdiečių ir turistų pamėgtas istorinis burlaivis „Meridianas“ vakarais jau nušvinta mėlyna spalva – taip žmonėms simboliškai primenami užmojai gaivinti ekonomiką, veržtis į gilesnius ir platesnius vandenis. Senamiestyje melsvai apšviestas ir senasis Biržos tiltas.
Mėlynaisiais proveržiais vadinamos ekonominės plėtros programos dažniausiai įgyvendinamos jūrų apsuptose valstybėse arba uostamiesčiuose, kurie nori kuo nors išsiskirti, būti labiau pastebimi tarptautinėje arenoje, demonstruoja augančius raumenis pretenduodami į regiono lyderių pozicijas.
Kartais toks išskirtinis terminas naudojamas tiesiog kaip abstrakti sparnuotoji frazė. Lietuvos liberalai, kažkada piestu stoję prieš naują giliavandenį uostą Melnragėje, visaip mėgino įpiršti kitokį, jų manymu, galbūt geresnį, bet brangesnį variantą – siūlė tokį uostą statyti Būtingėje. Neįgyvendinta iniciatyva tada irgi buvo įvardyta kaip kažkoks „mėlynasis proveržis“.
Plėtra - svarbiausiomis kryptimis
„Klaipėda – pirmasis Lietuvos miestas, suskatęs kurti tokią ekonominės plėtros viziją. Čia darbuojasi daug aktyvių žmonių, žinančių, kaip vizijas galima paversti konkrečiais darbais, jiems rūpi miesto sėkmė ir gerovė“, – „Meridiane“ pristatydamas programą „Mėlynasis proveržis 2030“ pažymėjo „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.
Strategijoje numatytos keturios prioritetinės ekonominės plėtros kryptys: kurti, stiprinti ir plėtoti jūros verslus, bioekonomiką, pažangios pramonės, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Kad tokia plėtra taptų įmanoma, investicijas siūloma nukreipti ten, kur bus kuriamos palankiausios sąlygos verslams, investuotojams ir talentams, plėtojama inovatyvi, ateities ekonomikos poreikius atitinkanti švietimo ir mokslo sistema.
„Klaipėda gali tapti patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu miestu šiapus ir anapus Baltijos. Tokiu, kad žmonės norėtų čia gyventi, o išvykę geistų čionai sugrįžti, kurti savo gyvenimą, užsidirbdami konkurencingus atlyginimus. Norime, kad investuotojai į mus žvelgtų kaip į patikimus ir pažangius verslo partnerius“, – taip naujos strategijos uždavinius ir tikslus apibūdina Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas.
Plušėjo išvien su partneriais
Ne mažiau svarbu, kad suburta komanda, pasak V.Grubliausko, yra nusiteikusi darbuotis, kad Klaipėda virstų šiuolaikišku, apgalvotų idėjų ir greitų sprendimų miestu: „Dabar mūsų ir partnerių laukia „maratonas“. Pasirinkę tinkamiausią veiklos strategiją ir taktiką, kaip ilgųjų nuotolių bėgikai, turime gerai įsibėgėti, apskaičiuoti jėgas sudėtingoje trasoje – tada finišas bus sėkmingas“.
Suformuluoti proveržio strategijos iššūkius, jų įgyvendinimo mechanizmą ir finansavimo modelius „Ernst & Young Baltic“ padėjo partneriai - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universitetos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų specialistai.
Partneriai jau sutarė dėl galutinių ekonominės plėtros iki 2030 metų strategijos krypčių ir veiksmų, ruošiasi juos įtraukti į savo planus. Savivaldybė mėlynojo proveržio strategijai koordinuoti žada iki metų pabaigos sukurti specialią instituciją - Miesto ekonominės plėtros tarybą.
Investicijos ir greiti sprendimai
„Ši institucija turėtų priimti strateginio lygmens sprendimus, programų įgyvendinimo ir valdymo biuro grupės bus atsakingos už konkrečių darbų ir projektų įgyvendinimo koordinavimą, rezultatų stebėseną. Žinome, kaip ir su kuo bendradarbiaudami žengsime pirmyn“, - kalbėjo Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simonas Simonauskas.
Prioritetiniuose sektoriuose numatoma formuoti patrauklius paketus investuotojams, išjudinti smulkų ir vidutinįjį verslą, plėtoti startuolių infrastruktūrą viliojant naujus talentus, užtikrinti aukštą švietimo ir mokslo įstaigų, viešųjų paslaugų kokybę naudojant Europos Sąjungos, regioninių bei nacionalinių programų, savivaldos investicijas, paskolas, valstybės dotacijas.
„Dalį priemonių pradėjome įgyvendinti rengdami strategiją Daugiau dėmesio sulauks viešųjų paslaugų kokybės reikalai, greitinsime sprendimus, plėtosime vieno langelio principu teikiamų skaitmeninių paslaugų spektrą, kad investuotojai, mokslo žmonės, informacinių technologijų specialistai, startuoliai norėtų būti Klaipėdoje“, - aktyvesnę veiklą žada V.Grubliauskas.
Miesto populiacija sumenko
Klaipėdą norima paversti ne vien tiktai pažangios pramonės ir jūrų verslo citadele, šiuolaikiško švietimo, mokslo ir kultūros centru, bet ir turizmui, žmonių poilsiui prie Baltijos jūros patrauklia kurortine vietove. Apskaičiuota, kad įgyvendinus strategijos uždavinius, per metus čia būtų galima priimti ir apgyvendinti apie 400 tūkst. turistų.
Pažymėjęs, jog bet kokia strategija garantuoja tik 10 proc. galutinės sėkmės, L.Dičpetris vylėsi, jog realizuojant prioritetinius projektus, pritraukiant investicijas, biurokratinių procedūrų, derinimų smagračiai suksis sparčiau: „Tik tuomet, kai partneriai sutelktai ir maksimaliai siekia užsibrėžtų tikslų, ištarti žodžiai gali virsti kūnu“.
Įgyvendinant vadinamąją "mėlynojo proveržio" strategiją tikimasi stabilizuoti demografinę padėtį. Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, dažnai vadinamame šalies ekonomikos garvežiu, gyventojų populiacija per pastarąjį dešimtmetį sumenko ko ne 50 tūkst. žmonių. L.Dičpetris pažymėjo, kad Vilnius ir Kaunas tokių didelių praradimų kažkodėl nepatyrė.
Suvaldys emigracijos srautą ?
Dar viena proveržio strategijos siekiamybė – noras sukurti tokias sąlygas, kad Klaipėdoje po aštuoniolikos metų gyventų 40 tūkst. daugiau žmonių. Tikimasi, kad darbdaviai miestiečiams tuomet mokės jau dvigubai didesnius atlyginimus.
L.Dičpetris aiškino, jog „Ernst & Young Baltic“ kurtoje strategijoje buvo įvertinta ir lietuvių emigracijos dinamika bei pagreičiais „Vienas svarbiausių uždavinių – stabdyti emigrantų srautą. Modeliavome įvairias situacijas, nieko nedarant klaipėdiečių populiacija ir toliau radikaliai mažėtų, iki 2030 metų susitrauktų gal net iki 126 tūkst. gyventojų“.
„Tam ir kuriamos strategijos, kad neklaidžiotume klystkeliais kaip neregiai, žinotume, ką daryti, kur sutelkti pastangas, kad žmonės neieškotų laimės svetur. „Mėlynasis proveržis“ - ne vienadienis, o į ateitį nukreiptas projektas“, - sakė V.Grubliauskas.
Uostamiestį jau daug metų valdančių liberalų sumanytą mėlynojo proveržio strategiją kai kurie politiniai oponentai sieja su populizmu – esą partija jau pradėjo rengtis būsimiesiems savivaldos rinkimais.
Įžvalgos ne visada išsipildo
„Klaipėdos liberalų vedlio pareigų neseniai atsisakęs V.Grubliauskas kandžių vertinimų nesureikšmina: „Atliktas svarbus ir reikalingas darbas. Nesinorėtų, kad strategijos pavaros būtų perjunginėjamos sulig kiekvienais savivaldos rinkimais“.
Beveik dvejus metus ekonominės plėtros strategijos „Mėlynasis proveržis 2030” vizijas ir konkrečius dokumentus rengusiems „Ernst & Young Baltic“ konsultantams užsakovai už visas paslaugas atseikės solidžią sumą - 148 tūkst. eurų.
Prieš aštuonerius metus „Ernst & Young Baltic“ patvirtino „Snoro“ banko finansines ataskaitas, suklaidinusias šimtus obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkėjų. Puikiai įvertintas bankas greitai subyrėjo kaip kortų namelis - bankrutavo ir buvo nacionalizuotas.
Pagal sutartį su „Snoro“ administratoriumi „Ernst & Young Baltic“ savininkai gėdingai žlugusiam arba tyčia sužlugdytam bankui sumokėjo nemenką kompensaciją - 11,5 mln. eurų. Tai pirmas toks atvejis Lietuvos bankininkystės istorijoje.
Kompromisinis susitarimas pasiektas geranoriškai - nevertinant ir nepripažįstant nė vienos iš šalių atsakomybės.
