Kaip nurodo įmonės „RoboMarkets LTD“ analitikai, praėjusi savaitė rubliui buvo blogiausia per praėjusius ketverius metus – per savaitę JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 6,67 procento.
Anot „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, kritęs rublio kursas ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti į Lietuvą iš Rusijos ir taip pat Baltarusijos atvykstančių turistų skaičių, nes pastarosios šalies valiuta yra priklausoma nuo Rusijos rublio.
„Galima tikėtis, kad ir Baltarusijos rublis galbūt pradės silpnėti artimiausiu metu ar bent jau nestiprės, ir turistų skaičius gali sumažėti arba nedidėti iš Baltarusijos. Tai labiau maža grėsmė, nes turizmas Lietuvoje vis dar labai priklausomas nuo Baltarusijos ir Rusijos. Apie 50 proc. visų užsienio turistų pajamų gaunama iš Rusijos ir Baltarusijos“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, į Vilnių iš Vakarų Europos atvykstančių turistų skaičius didėja, tuo metu kurortiniai miestai, pavyzdžiui, Druskininkai, Palanga, į kuriuos daugiausia atvyksta rusai ir baltarusiai, tokio spartaus augimo nesusilaukia. Dėl to, anot Ž.Maurico, jei tokia situacija tęsis, šiems miestams būtina turėti planą B ir C.
„Turistai iš Rusijos, Baltarusijos daugiau važiuoja į Palangą, o iš Vakarų Europos – į Vilnių, dėl to tas skirtumas pastaraisiais metais didėja. Ypač statistiškai tai buvo matoma po 2014-2015 metų Rusijos krizės: Vilnius ir toliau augo dviženkliu skaičiumi, o Druskininkai, Palanga taip sparčiai neaugo. Tai – iššūkis kurortiniams miestams“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Lemia ne rublis, o politika
Ekonomisto teigimu, ne tiek rublio kurso svyravimai, kiek bendra ekonominė politika daro įtaką transporto įmonių veiklos diversifikavimui, kurios stengiasi kurti antrines ar susijusias įmones Rusijoje.
„Jei anksčiau į Rusiją gabendavo išimtinai ES registruotų įmonių vežėjai, dabar tas balansas krypsta ir į Rusijos pusę. Tos įmonės, kurios dirba su Rusijos rinka, Rusijoje linkusios turėti tam tikrą formalią būstinę. O tos, kurios dirba su Vakarų Europa, be abejo, registruojasi Lietuvoje. Vyksta bendro lygio atskyrimas“, – komentavo Ž.Mauricas.
Rusija – ne prioritetas
Vis dėlto, pasak jo, Rusija Lietuvai turi vis mažesnį ekonominį poveikį, ir vargu ar šios šalies valiutų kursų pasikeitimai ar bendra ekonominė situacija galėtų žymiai pakeisti Lietuvos eksporto kryptį.
Su tuo sutiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas, kuris įvardijo kelias priežastis, dėl ko Lietuvos verslininkai nemato Rusijos rinkos kaip tokios, kurioje būtų didelis prioritetas plėtrai.
„Pirmas dalykas – absoliučiai nestabilus rublio kursas, kuris šiaip yra negera žinia mūsų eksporto konkurencingumui, bet jis apskritai didina neapibrėžtumą ir tam tikrą nestabilumą įmonėms.
Kitas dalykas – makroekonominė situacija Rusijoje. Statistiškai galbūt ekonomika šiek tiek ir atsigauna, bet, žiūrint į ilgalaikes tendencijas, jos yra rizikingos, nes šiuo metu Rusijoje planuojami tam tikri biudžeto karpymai, jie ketina didinti ir mokesčius. Tas mokesčių didinimas gali paliesti ir vartojimą, tai biudžeto situacija Rusijoje gali apriboti ekonomikos augimą“, – „Eltai“ sakė A.Izgorodinas.
Pernelyg džiūgauti neverta
Eksperto pateiktais duomenimis, nepaisant to, kad Lietuva į Rusiją eksportuoja nedaug, eksporto mastai vis dėlto auga, tačiau tą vertinti A.Izgorodinas patarė santūriai.
„Jei skaičiuosime visą sankcijų laikotarpį nuo 2013 iki 2017 metų, mūsų eksportas į Rusiją krito daugiau nei 40 procentų. Nuo tokios žemos bazės pasiekti 10-15 proc. augimą tikrai nėra sudėtinga. Mūsų eksportas auga ne dėl to, kad mūsų įmonės plečia savo verslą Rusijoje, bet dėl to, kad tiesiog toliau nėra kur kristi“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Jis taip pat atsargiai vertino lietuviškos maisto pramonės įmonių galimybes grįžti į Rusijos rinką.
„Visų pirma, į Rusijos rinką ėjome su labai aukštos pridėtinės vertės produktais, kurie yra brangūs. Šiuo metu dėl to, kad pasikeitė Rusijos ekonominė situacija, krito perkamoji galia, vargu, ar gyventojai stipriai pirktų tokią produkciją“, – sakė jis.
Anot A.Izgorodino, nereikia pamiršti, kad ir pačioje Rusijoje labai sustiprėjo maisto pramonė, nors kokybė galbūt ir atsilieka nuo lietuviškos, tačiau gamybos ir palaikymo iš valstybės prasme ten padaryta pakankamai daug.
„Tik“ antroji rinka
Tuo metu Ūkio ministerija sakė, kad rublio kurso kritimas JAV dolerio ir euro atžvilgiu turės neigiamų padarinių, jei kritimas bus stipresnis ir išliks ilgesnį laikotarpį.
„Tokiu atveju susidarytų prielaidos Rusijos ekonomikos augimo lėtėjimui arba recesijai, kas atitinkamai neigiamai paveiktų importo srautus, įskaitant – ir Lietuvos“, – „Eltai“ atsiųstame atsakyme sakė ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.
Anot jo, ilgalaikiai svyravimai privers Lietuvos verslą ieškoti alternatyvių eksporto rinkų, ypač – maisto pramonėje.
O.Šmitas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto sektorius irgi ieško alternatyvų ES rinkoje ir dėl iš Rusijos pusės įvedamų netarifinių apribojimų šiame sektoriuje.
„2017 metais po daugelio metų dominavimo Rusija tapo „tik“ antra didžiausia transporto paslaugų eksporto rinka, pirmąją vietą užleisdama Vokietijos rinkai. Rusijai vis dar tenka nemaža dalis transporto paslaugų eksporto (virš 13 proc.), bet tendencijos yra teigiamos“, – atsakyme teigė O.Šmitas.
Praeitais metais eksporto dalis į Rusiją sudarė apie 15 proc. visos Lietuvos eksporto dalies. Lietuviškų prekių eksportas į šią šalį siekė 2,6 procento.
