Per sutelktinio finansavimo platformą verslo plėtrai lėšų pasiskolino 3 įmonės Lietuvoje (280000 eurų), 7 Latvijoje (805000 eurų) ir dar 4 Estijoje (352000 eurų). Tai medienos apdirbimo, informacinių technologijų, mažmeninės prekybos įmonės bei įvairių paslaugų teikėjai. Vidutinės finansuotų paskolų palūkanos siekia 13,5%.
„Įmonės sėkmingai pasinaudojo alternatyviu finansavimo būdu ir galės plėstis, o smulkieji investuotojai investavo laisvas lėšas ir iš investicijų uždirbs pasyvių pajamų – tai puikus dalijimosi ekonomikos pavyzdys finansų sektoriuje“, – sako Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Sutelktinio finansavimo platforma „Capitalia“ veikia ne vien tik kaip tarpininkė, bet kartu su privačiais smulkiaisiais investuotojais investuoja ir savo lėšas bei atlieka investicijų priežiūrą.
„Tai skolinantiems gyventojams suteikia saugumo ir patikimumo, žinant, kad rizika yra dalijamasi su profesionaliu investicijų valdytoju“, – atkreipia dėmesį G. Matuzas.
Minimali suma, kurią gyventojai gali investuoti sutelktinio finansavimo platformoje „Capitalia“, siekia 1000 eurų. Platforma siekia pritraukti gyventojus, kurie gilinasi į projektus bei kruopščiai įvertina rizikos bei pelno galimybes.
Šiuo metu vidutinė šioje platformoje investuojama suma siekia 15000 eurų. 64% investuotojų yra iš Latvijos, 26% – iš Lietuvos ir 10% – iš Estijos.
„Įmonei lėšų pritraukimas sutelktinio finansavimo platformoje yra panašus į supaprastintą akcijų platinimą vertybinių popierių biržoje ar rizikos kapitalo pritraukimą. Tokiu būdu įmonė patvirtina, kad jos verslo potencialas yra stiprus, kad daugelis privačių investuotojų pasitiki jos verslo modeliu, tad toks lėšų pritraukimas taip pat sustiprina ir šių verslų prekių ženklus“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Pasak finansų eksperto, gyventojams atsirandanti galimybė investuoti per sutelktinio finansavimo platformas į vietinius smulkius ir vidutinius verslus ne tik suteikia finansinę grąžą, bet ir yra asmeninis indėlis į šalies ekonomikos plėtrą.
