Laiške Seimo nariams perspėjama, kad nuolatinės reformos gali paralyžiuoti privataus pensijų kaupimo sistemą, o būsimus pensininkus – pasmerkti sunkiai išsprendžiamiems finansiniams iššūkiams.
„Esanti pensijų kaupimo pensijų sistema šiuo metu yra vienintelis realus masiškai prieinamas įrankis gyventojams nuo infliacijos apsaugant bei uždirbant kaupti pensijai. Tuo tarpu, Seimo priėmimui teikiama pensijų reforma – skubota, neišdiskutuota ir tinkamai ekonomiškai bei teisiškai neįvertinta ir tinkamai nepristatyta gyventojams.
Todėl tokie pakeitimai pensijų sistemai gali turėti negrįžtamų pasekmių: kuomet nuolatinių reformų išvarginti dalyviai gali atsitraukti, o esama sistema iš esmės paralyžiuota“, – rašoma kreipimesi į Seimo narius.
Laišką Seimo atstovams pasirašė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Alekna, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Alius Jakubėlis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys ir „Nasdaq Vilnius“ vadovas Saulius Malinauskas.
Finansų ir verslo atstovams kelia nerimą, kad Lietuva yra tiek tarp mažiausiai vienam asmeniui santaupų turinčių, tiek tarp mažiausią santaupų dalį nukreipiančių į ilgalaikius taupymo produktus – pensijų fondus, gyvybės draudimą ir pan. tarp EBPO šalių. Į tokius produktus Olandijos gyventojai nukreipia 73 proc. savo finansinio turto, Airijos – 57 proc., o Lietuvos tik 12,8 procento.
„Tai lemia ne tik vis dar augantis gyventojų finansinis raštingumas, bet ir besiformuojančios ir bręstančios ilgalaikių taupymo produktų rinkos, kurias vykdoma pensijų reforma gali visai sužlugdyti“, – rašoma rašte.
Pabrėžiama, kad Lietuvos pensijų fondai yra tapę svarbia šalies kapitalo rinkos dalimi, kuri ne tik tiesiogiai investuoja į Lietuvos įmonių vertybinius popierius, bet ir aktyviai reikalauja gerųjų praktikų diegimo ir rinkos skaidrumo.
Šiuo metu pensijų fondai Lietuvoje yra investavę daugiau kaip 650 mln. eurų, todėl būtina kompleksiškai ir atsargiai vertinti reformos įtaką Lietuvos finansų sektoriui.
Finansų ir verslo atstovai primena, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Seimo statute įtvirtintus principus, neatsiejama teisės akto rengimo stadija, kylanti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, yra konsultavimasis su visuomene – pradedant nuo teisės aktų projektų paskelbimo, galimybės pateikti pasiūlymus pateikimo ir jų įvertinimo, baigiant viešais klausymais ir viešu teisės aktų projektų paskelbimu.
„Ši teisėkūros stadija negali būti formali, nes tik realios ir veiksmingos konsultacijos su visuomenės ir suinteresuotų grupių atstovais gali užtikrinti konsultavimo su visuomene tikslų pasiekimą“, – tvirtinama kreipimesi.
Raštas adresuotas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto vadovams bei komiteto nariams, visų Seimo frakcijų vadovams.
