Biotechnologijos Lietuvoje yra viena labiausiai studentus masinančių sričių, tačiau dėl didelio studentų susidomėjimo galimybė atlikti praktiką patraukliausiose įmonėse atsiranda ne visiems. Vienoje pažangiausių gyvybės mokslų bei technologijų įmonių Lietuvoje „Froceth“ besipraktikuojantis nanobiotechnologijų studentas įsitikinęs, jog magistrantūroje susirasti praktiką yra žymiai lengviau, lyginant su bakalauro studijomis.
Specialistų teigimu, biotechnologijų studentų Lietuvoje netrūksta. Kaip sako Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) Chemijos ir Bioinžinerijos katedros dr. Jaunius Urbonavičius, ši specialybė yra itin paklausi visuose Lietuvos universitetuose – pradedant Vilniaus universitetu, baigiant VGTU bei LSMU. Gyvybės mokslų ir biotechnologijų studijos visoje Lietuvoje yra populiarios studijuojant ir bakalaurą, ir magistrantūrą.
„Aktyvūs studentai noriai ieškosi vietų, kur atlikti praktiką. Nemažai jų dar iš anksto susiranda įdomias įmones, vėliau dažnais atvejais jose lieka dirbti. Mat mūsų šalyje išauginti gyvybės mokslų ir biotechnologijų specialistai vertinami itin palankiai“, – pasakoja dr.Jaunius Urbonavičius.
VGTU katedros vedėjas sako, jog dalis jaunuolių stažuotis išvažiuoja į užsienį, tačiau grįžę, jie sėkmingai įsidarbina Lietuvoje.
„Gerų studentų Lietuvos įmonėms visuomet reikia. Savo ruožtu kasmet pats pasiūlau keletą žmonių, tuo tarpu kompanijos atsirenka jiems labiausiai tinkamus kandidatus. Darbo galimybės atlikus praktiką yra tikrai nemažos. Kiekvienas biotechnologijos mokslus pasirinkęs studentas turi sugebėti savo įgytas žinias pritaikyti profesinėje aplinkoje – to jie išmoksta praktikos metu“, – komentuoja dr. Jaunius Urbonavičius.
VGTU profesorius teigia, jog net 70-80 procentų bakalauro studentų dirba, tačiau tik dalis jų užsiima veikla pagal profesiją. Mat Lietuvoje nėra populiarus studentų kreditavimas, todėl jie negali mokytis be papildomo pinigų šaltinio. Tuo tarpu magistrantai jau dirba tose vietose, kurios reikalauja atitinkamo bakalauro diplomo.
VGTU pirmo kurso nanobiotechnologijų magistrantūros studentui Gedui Ereminui pasisekė savo įgytas akademines žinias pritaikyti atliekant praktiką įmonėje „Froceth“. Tai – vienintelė Baltijos šalyse kompanija, gaminanti pažangios terapijos vaistinius preparatus, skirtus itin sunkių ligų, tokių kaip vėžys, išsėtinė sklerozė ir artritas terapijai.
„Viena pažangiausių gamtos mokslų kompanijų Lietuvoje „Froceth“ yra suinteresuota studentais, tai – sėkminga ir auganti gyvybės mokslų įmonė. VGTU magistrantui G. Ereminui parekomendavau šią bendrovę todėl, kad universitete esanti nanobiotechnologijų specialybė yra labai glaudžiai susijusi su „Froceth“ vykdoma veikla“, – apie pasirinkimo galimybes kalba J.Urbonavičius.
Pats Gedas sako, kad besimokant magistrantūroje susirasti praktiką yra žymiai lengviau, lyginant su bakalauro studijomis. Mat magistrantai jau turi bagažą žinių, o nemaža dalis jų pilnu etatu dirba įvairiose laboratorijose.
„Atliekant praktiką, laboratorijų ar kitų įstaigų darbuotojai gali labiau pasitikėti studentu, jam duoti sunkesnių bei didesnės atsakomybės reikalaujančių darbų. Kaip bebūtų, privalu domėtis ir ieškoti įdomiausio varianto, tuomet sėkmingai pasirodyti atrankoje“, – teigia „Froceth“ praktikantas.
Anot studento, pasirinkti „Froceth“ jį paskatino diplominio baigiamojo darbo temos paieškos ir katedros vadovo rekomendacijos.
„Apie „Froceth“ įmonę buvau skaitęs keletą straipsnių, kuriuose buvo rašoma apie kompanijos atliekamus darbus ir ten dirbančių specialistų tikslus. Kai pradėjau ieškoti vietos, kurioje galėčiau atlikti savo baigiamąjį darbą, į „Froceth“ kreiptis pasiūlė universiteto katedros vadovas. Įmonė atrodė patraukli dėl to, kad užsiima imunoterapija. Mano susidomėjimą šiuo gydymo metodu ypač paskatinto 2017 metų liepą FDA patvirtinimas naudoti CAR-T ląstelių terapiją žmonėms. CAR-T – tai terapiniai produktai, vienas skirtas gydyti vaikus nuo ūmios limfoblastinės leukemijos, o kitas – gydyti suaugusiuosius nuo pažengusios limfomos“, – savo pasirinkimą komentavo magistrantas G.Ereminas.
Nanobiotechnologijų studentas tvirtina, jog Lietuva turėtų stengtis ir plėsti gamtos mokslų sritį. Mat šalies universitetai paruošia gerus specialistus, kuriems įmonės suteikia puikių galimybių augti ir tobulėti. Kaip sako Gedas, jo atliekama praktika ne tik sustiprina susidomėjimą studijuojamu dalyku, bet ir atveria platesnį vaizdą, kas yra gyvybės mokslai.
„Lietuva neturi žemės išteklių ar didelės pramonės, todėl, manau, kad gamtos mokslai yra sritis, kurią Lietuvoje reikia sistemingai plėsti. Atsižvelgiant į tai, kad universitetai paruošia nemažai gyvybės mokslų specialistų, potencialo augti ir stiprėti turime daug“, – pasakoja būsimasis specialistas.
