Įvertino, kaip mokesčių reforma paveiks mus: lygina su Airija ir turgumi

Galutinai Seimas dėl mokesčių reformos balsuos dar šią savaitę. Daug kritikos sulaukusi valdančiųjų reforma sulaukė atgarsių ir antradienį.

Taigi, konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. GPM, 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka turėtų mažėti iki 1,47 procento.

Pagal projektą, įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms. Kitąmet 27 proc. GPM būtų taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.

Taip pat būtų labiau apmokestintos 120 VDU viršijančias dividendų pajamos ir kitos iš darbo santykių kylančios pajamos – kapitalo perleidimo, nuomos, indėlių palūkanos. 120 VDU viršijančios dividendų pajamos kitąmet būtų apmokestintos 18 proc., o kitos ne iš darbo santykių kylančios pajamos – 20 proc. GPM. Dabar šioms pajamoms taikomas standartinis 15 proc. GPM tarifas.

Siekiant mažinti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, kitąmet NPD ketinama padidinti iki 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarytų 2 VDU, 2020 metais didėtų iki 2,25, o 2021-aisiais – iki 2,5 VDU.

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, naujoji mokesčių reforma turi 2 pagrindinius teigiamus aspektus. Tai – mokesčių sistemos skaidrinimas sujungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas bei darbo jėgos mokestinės naštos sumažinimas.

„Tai yra pirmas žingsnis į idealią mokesčių sistemą, kurioje, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų kilmės, šaltinio, būtų mokamas vienodas tarifas. Tam tikslui pasiekti, žinoma, svarbu parodyti, kokius mokesčius sumoka samdomi darbuotojai, nes jie nelabai ir susiorientuoja“, – „Sodros“ įmokų sujungimą komentavo jis.

Taip pat kaip teigiamą dalyką jis išskyrė darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, kuris, anot ekonomisto, yra be galo svarbus Lietuvai.

„Tai tikrai teigiamas postūmis, nes Lietuvoje darbo jėga yra smarkiai apmokestinama, ypač lyginant su tuo, ką į tai darbuotojai gauna mainais. Išorės biudžetas, lyginant nuo BVP, yra mažas, o apmokestinimas yra daug didesnis nei gerokai labiau išsivysčiusių šalių vidurkis. Ypač džiugu, kad mažesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai bus dar mažiau apmokestinami būtent dėl mažesnio pajamų dydžio“, – būsimus pokyčius vertino Ž.Mauricas.

Anot jo, naujoji reforma dar gera tuo, kad „joje nepridirbta tai, kas galėjo būti pridirbta“. Ekonomisto teigimu, anksčiau buvo daug kalbų, jog reikia įvesti įvairias Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, kurios, pasak jo, kaip rodo tiek kitų valstybių tyrimai, tiek Lietuvos patirtis, nebūtų sumažinusios kainų.

Labiausiai Ž.Mauricui užkliuvo naujų GPM tarifų įvedimas.

„Galiu iškart pasakyti, kad čia yra nesąmonė. Tie 27 proc. nėra geras sprendimas, siūlymas turi būti kuo aiškesnis. Priimtas toks politinis kompromisas: kažkas siūlė 25, kažkas 30, ir padarė 27. Kaip turgus.

Žmonėms taip yra sunkiau skaičiuoti, o tai kelia net didesnį nepasitenkinimą, nei kad tas tarifas būtų 30 procentų“, – kritiką išsakė Ž.Mauricas.

Jo nuomone, pačią progresyviausią mokesčių sistemą turinti valstybė yra Airija, kuri turi labai didelį neapmokestinamą pajamų dydį, ypač šeimoms, auginančioms vaikus, todėl efektyvus tarifas iki tam tikros ribos yra nulinis.

„Tada Airija turi tik du tarifus – 20 ir 40 proc. Viskas. Du labai aiškūs tarifai, ne 27 ir 32 ar dar kaip nors, ir tada jie tik keičia sumą. O, pavyzdžiui, Portugalija ar Italija turi 6 tarifus, tai ten iš viso niekas nesupranta, kaip ką mokėti ir vien dėl to slepia mokesčius“, – aiškino ekonomistas.

Jį nustebino situacija, kad Seimas įvedė tris naujus tarifus, apie kuriuos anksčiau net nebuvo užsiminta. Anot Ž.Maurico, didesnis tarifų skaičius reiškia mažesnį mokesčių surinkimą.

„Tai tikrai nepadeda. Iš vieno tarifo atsirado 4. Jeigu, pavyzdžiui, dividendų pajamos yra 18 proc., o kitos, ne iš darbo santykių, 20 proc., tai vėlgi, gal tada reiškia, kad neapsimoka dividendus išsiimti, gal apsimoka kažką kitą…“ – svarstė jis.

Kaip ar vieną gerą sprendimą Ž.Mauricas išskyrė „Sodros“ lubų įvedimą.

„Tai geras sprendimas, nes Lietuvoje yra tikrai labai didelis apmokestinimas, ypač daugiau uždirbančių. Sako, kodėl reikia „Sodros“ lubų? Vien dėl to, kad yra išmokų lubos.

Idealiu atveju mokestis „Sodrai“ turėtų būti kaip įmanoma mažas ir visos pajamos turėtų būti apmokestinamos GPM tarifu. Taigi šį sprendimą vertinu teigiamai, nes taip valdžia pripažino, kad tikrai ta našta yra didelė“, – sakė jis.

Ekonomistas Ž.Mauricas sukritikavo ir NPD padidinimą, nes, jo teigimu, NPD yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, ypač dėl to, kad jis padeda sumažinti naštą tiems, kuriems labiausiai to reikia.

„Tik idealiu atveju jis turėtų būti taikomas visoms pajamoms, nes tas taikymas iki 2 VDU tik sukelia dar didesnį chaosą deklaruojant pajamas, nes susidaro nepriemoka, t. y. turi susimokėti patys gyventojai, taip pat sukelia daug chaoso skaičiuojant ir sistema tampa labai sudėtinga, o naudos ne tiek ir daug“, – svarstė jis.

Pasak Ž.Maurico, naudingesnis sprendimas būtų geriau padidinti vienu kitu procentu patį tarifą, bet taikyti jį visiems, „nes kuo didesnės pajamos, tuo santykinai mažesnė NPD reikšmė“: „NPD turi būti taikomas ne tik darbo pajamos, o visoms: ir dividendų, ir palūkanų, ir nuomos… Sistema yra tokia sulopyta. Dar tikrai daug reikia padaryti, norint ją supaprastinti.“

„Apskritai reforma yra sveikintina – beveik visiems dirbantiems samdomą darbą mažės mokesčiai, jų pajamos didės, o labiausiai tai pajaus uždirbantys mažiau nei vidutinį atlyginimą.

Be to, sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas turėsime skaidresnį ir paprastesnį darbo apmokestinimą, gali sumažėti paskatų mokesčių vengimui“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Viena iš pagrindinių kritikų pasiūlytai reformai yra tai, kad ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo vaisiai būtų išdalinti šalies gyventojams mažesnių mokesčių pavidalu, o ne nukreipti į viešojo sektoriaus paslaugų finansavimo didinimą.

Tokia kritika yra nepagrįsta. Visų pirma, mokesčių mažinimas paliestų daugelį šalies gyventojų, o sumažėtų mokesčiai ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje dirbantiems darbuotojams.

Antra, Lietuvai reikia didinti ne perskirstymą per biudžetą, o didinti jau perskirstomų lėšų panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą.

Trečia, perteklinė samdomų darbuotojų mokestinė našta yra įsisenėjusi problema, kurią žino ir ne kartą įvardino ne tik įvairios tarptautinės institucijos, bet ir beveik visų Lietuvos politinių partijų atstovai. Deja, mokesčių mažinimo planui pasiekus finišo tiesiąją, atsiranda sunkiai paaiškinamas pasipriešinimas“, – pabrėžė N.Mačiulis.

„Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus“, – kritikavo Seimo narė Rasa Budbergytė.

Anot jos, panašu, kad pritarus šiai mokesčių sistemos pertvarkai, Lietuva galin supanašėti su Airija, kuri visame pasaulyje garsėja itin mažais mokesčiais.

„Gal toks žingsnis ir padės pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą, tačiau tada neturėtumėm piktintis, jei už eilinį vizitą pas šeimos gydytoją mokėsime iš savo kišenės.

Pavyzdžiui, Airijoje konsultacinio pobūdžio apsilankymas pas gydytoją kainuoja 60 eurų. Už paslaugas, susijusias su mokslu, airiai moka 2500 eurų per metus“, – aiškino Seimo narė Rasa Budbergytė.

Anot jos, pasiūlytas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas mokesčių sistemos pertvarkoje – sveikintinas žingsnis neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo galimybių prasme, bet nėra būtinas ir iš esmės nesprendžiantis pajamų nelygybės, kuri mažėtų tik tokiu atveju, jei būtų įvedamas progresinis tarifas visoms pajamoms, netaikant jo vien gautoms iš darbo santykių.

„Tokie pakeitimai, visuotinis turto apmokestinimas, mokestinių lengvatų panaikinimas leistų papildyti valstybės biudžetą“, – sakė R.Budbergytė.

„Mokesčių pertvarka iš esmės nusitaikyta į dirbančius ir savimi besirūpinančius gyventojus. Seimo nariai pasinaudojo galimybe svarstymų komitetuose metu priregistruoti galybes pasiūlymų, kurių didžioji dalis – susijusi su mokesčių didinimu. Komitete vienu metu girdėjosi pageidavimų koncertas – kas aukštesnį GPM tarifą pasiūlys, kas sugalvos, kaip kuo didesnę gyventojų pajamų dalį apmokestinti. Nenoras didinti NPD, progresinio tarifo įvedimas, didesni GPM tarifas kitoms pajamoms – visa tai lemia aukštesnę mokesčių naštą šalies gyventojams.

Seimo nariai sako, kad mokesčių padidinimas (pavyzdžiui, progresiniai mokesčiai) būtinas užtikrinti sklandžiam viešojo sektoriaus veikimui. Ir tokia nuomonė nėra visai be pagrindo. Štai Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad valstybei priklauso per 31 tūkst. pastatų ir statinių (kurių vertė siekia apie 2,7 mlrd. eurų).

Kasmetinės pastatų priežiūros išlaidos siekia iki 250 mln. eurų. STT beda pirštu, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais. Kur garantijos, kad papildomos biudžeto pajamos, gautos iš progresinių mokesčių, netaps alga mero svainiui ar neišlėks per neefektyvių pastatų kaminus? Nekeista, kai ir patys gyventojai mano, kad jų pinigai – paleidžiami vėjais.

Štai „Spinter“ apklausos duomenys rodo, kad gyventojai mano, jog vos 51 proc. biudžeto valdžia išleidžia efektyviai.

Ir tų papildomų pajamų iš progresinių mokesčių bus sulaukta vos keletas milijonų. Skaičiuota, kad 25 proc. GPM tarifas leistų į biudžetą papildomai surinkti 4 mln. eurų per metus. Seimo nariai, net ir Finansų ministrui prieštaraujant, nori mokesčius didinti keliais procentais daugiau – iki 27 proc.

Tiesa, kiek papildomai pajamų tikimasi surinkti – visuomenei nutylima. Tačiau tai – lašas jūroje. Ir tokį sprendimą galima vertinti kaip parodomąjį žingsnį. Prisidengdami „Sodros“ įmokų sujungimu, kuris yra bene vienintelis teisingas ir protingas reformos žingsnis, valdžios atstovai visiškai nepagrįstai padidino mokesčius šalies vidurinei klasei. Štai po poros metų progresinių mokesčių kartelė smarkiai nusileis žemyn – daugiau apmokestinti bus ne tie, kurie per mėnesį uždirba 10 VDU, o jau tik 5 VDU.

Itin neigiamai vertintini priimti pasiūlymai didinti GPM tarifą dividendams (nuo 15 iki 18 proc.) ir pajamoms ne iš darbo santykių (nuo 15 iki 20 proc.), viršijančioms metinę 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą. Latviams ir estams apmokestinant tik paskirstytąjį pelną ir, atvirkščiai, ieškant kelių kaip mažesniais mokesčiais paskatinti reguliariai išsimokėti dividendus, mes verslui grasome augančiais mokesčių tarifais. Ar mokesčių mokėtojai taikstysis su šiais pakeitimais, ar savo veiklai nuspręs pasiieškoti geresnės aplinkos – klausimas lieka atviras.

Galiausiai, Seimo nariai užsimojo ne tik prie gyventojų pajamas, bet ir prieš santaupas. Štai pensijų įmokų, mokamų į pensijų fondus suma, kurią galima atskaityti nuo apmokestinamųjų pajamų sumažinama ketvirtadaliu – nuo 2000 iki 1500 eurų. O tai reiškia didesnius mokesčius tiems, kurie senatve rūpinasi patys, o ne laukia valdžios malonės.“