Šia proga duotame interviu A.Sozonoffas pabrėžė verslumo kultūros ugdymo svarbą: „Svarbūs net ir patys mažiausi pokyčiai.“ KTU jaunojo verslo ugdymo erdvės „Startup Space“ bei Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vienas iš steigėjų tikisi, jog verslumo „virusas“, prasidėjęs KTU, išplis ne tik po kitus universitetus, bet apims ir visą Lietuvą. Tarptautinio verslo vilkas primena, jog sunkumų bijoti neturėtume. „Kuo didesnė problema, tuo geresnis jos sprendimas“, – sakė A.Sozonoffas.
– Jūsų karjera įspūdinga – 40 metų darbo patirtis tarptautinėje verslo aplinkoje, „Hewlett Packard“ kompanijos viceprezidentas ir direktorius, „Victor“ valdymo grupės narys. Kuris iš karjeros laimėjimų Jums pačiam atrodo svarbiausias?
– Dabar manau, kad daugiausia pasitenkinimo man teikia tai, jog 35 metus išdirbau vienoje ir toje pačioje kompanijoje, kad būdamas vienas iš nedaugelio europiečių, dirbančių „Hewlett Packard“, ilgainiui tapau kompanijos vykdančiuoju vadovu (korporacijos viceprezidentu) ir valdymo komandos nariu.
– Esate Investicijų patarėjų tarybos prie Lietuvos Respublikos Ekonomikos Ministerijos, narys. Kokios Jūsų funkcijos?
– Buvau vienas pirmųjų šios Tarybos narių. Svarbiausias mūsų darbas buvo padėti Ekonomikos ministrui sudaryti realistiškus planus, kurie padėtų pritraukti užsienio investuotojus ir padėti vertinti progresą. Nuo keturių susitikimų per metus palaipsniui perėjome prie vieno, dirbome su keturiais skirtingais Lietuvos Ekonomikos ministrais.
– Kodėl Lietuva? Kuo ji įdomi? Kokią matote mūsų šalies ateitį?
– Lietuva susidomėjau pradėjęs dirbti su „HP Lithuania“ komanda bei bendradarbiauti su keletu vyriausybės departamentų. Padėjau įgyvendinti keletą svarbių vyriausybės projektų. Šis bendradarbiavimas sužadino mano susidomėjimą Lietuva, jos žmonėmis. Panorau daugiau sužinoti apie šią šalį, apie jos dramatišką praeitį.
Lietuvai matau šviesią ateitį – esate sąžiningi, verslūs ir noriai mokotės. Būkite ambicingi, tačiau neaukokite pamatinių vertybių. Lietuva man panaši į Suomiją – turite daug galimybių tapti konkurencingais.
– Vienoje įmonėje – „Hewlett Packard Corporation“ – išdirbote 35-erius metus. Šiandien jauni žmonės skatinami keisti darbą maždaug kas septynerius metus. Kas lėmė tokį Jūsų karjeros pastovumą?
– Mano kartos žmonėms lojalumas įmonei buvo labai svarbus. Tai ypač tinka mano atvejui – kompanijos įkūrėjas Williamas Hewlettas ir kiti mano vadovai buvo puikūs sektini pavyzdžiai, į juos norėjau lygiuotis, jaučiau jiems didelį lojalumą. Šiandien jauniems žmonėms labiau rūpi pasiekti asmeninių tikslų ir sukaupti patirties, net jeigu tai reiškia, jog jie keliauja iš vienos darbovietės į kitą, nuo vieno projekto prie kito.
– Daug bendradarbiaujate su aukštojo mokslo įstaigomis visame pasaulyje. Kokių įsipareigojimų, Jūsų nuomone, universitetai turi visuomenei?
– Universitetai turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio realybės. Labai pasikeitė reikalavimai – rytojaus lyderių uždaviniai yra visiškai kiti nei buvo vakar. Šiuolaikiniai jauni žmonės – ateities pasaulio lyderiai – susiduria su nuolat besikeičiančiu pasauliu. Interneto galimybės, globalizacijos, politiniai, socialiniai ir verslo pokyčiai, aplinkosaugos problemos, klimato pokyčiai išjudina procesus, kurių rezultatus sunku numatyti. Na, o dėl socialinių medijų paplitimo šiandien praktiškai kiekvienas gali tapti stotimi, transliuojančia savo asmenines žinias.
Mes galime perduoti savo patirtį ir žinias, kaip efektyviai išnaudoti mąstymo galimybes, siekiant suderinti tiek daug vidinių ir išorinių galių bei faktorių. Tačiau galutinius sprendimus turės priimti ateities karta.
Universitetas yra būtent ta vieta, kurioje aptariami esminiai klausimai ir mokoma metodų, kaip spręsti šiuolaikinio pasaulio problemas, žiūrint į priekį, ne atgal. Bent jau aš norėčiau tuo tikėti.
Kai mąstymas peržengia rėmus ir suvaržymus, kai nebijoma rizikuoti ir investuojama daug pastangų bei energijos tam, kad sukurtume geresnį pasaulį – tai vadinu antreprenerišku požiūriu. Svarbūs net ir patys mažiausi pokyčiai, kuriuos toks požiūris sukuria.
– Su KTU Jus sieja gana daug bendrų projektų – štai ir praėjusiais metais dalyvavote konferencijoje „Vietiniai tinklai pasaulio rinkoje“. Kokios yra KTU stiprybės bei galimybės?
– KTU labai aktyviai ir entuziastingai diegia antreprenerišką požiūrį į visas savo veiklos sritis. Tikiuosi, kad šis požiūris bei jo atnešami pokyčiai tęsis – ne tik KTU, bet ir kitų Lietuvos akademinių institucijų bei visos šalies mastu.
KTU Garbės daktaro apdovanojimas man labai svarbus – ypač dėl to, kad labai artimai bendradarbiavau su Universiteto rektoriumi, prorektore bei akademine bendruomene diegiant antreprenerystės programą, remdamasis savo, kaip vyresniojo patarėjo Aalto universiteto (Helsinkis, Suomija) Antreprenerystės programoje, patirtimi.
Man labai patiko bendradarbiauti su KTU – tiek su dėstytojais ir mokslininkais, tiek su studentais. Remdamasis savo patirtimi galiu teigti, kad KTU pastangos ateityje tikrai atsipirks. Didžiuojuosi gavęs šį apdovanojimą – jis mane motyvuoja toliau dirbti su Universitetu ir kitomis Lietuvos institucijomis, siekti didelių laimėjimų bei proveržių ateityje.
