Bendros valiutos kūrimas Europoje prasidėjo dar 1979 metais, kai devynios Europos ekonominės bendrijos šalys – Airija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vakarų Vokietija sutarė judėti bendrosios valiutos link. Tam tikslui šalių vyriausybės ir centriniai bankai sukūrė Europos pinigų sistemą.
Tačiau nuo bendros valiutos idėjos iki grynųjų eurų dar buvo ilgas kelias, grįstas diskusijomis ir ginčais. Pavyzdžiui, Europos pinigų sistemos kūrėjos Didžioji Britanija ir Danija iki šiol išlaikė savo nacionalines valiutas.
Ekonominė ir pinigų sąjunga buvo kuriama ilgai, nes tik 1992 m. dvylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atstovų pasirašytoje ES sutartyje (Mastrichto sutartyje) numatyta įvesti ES bendrąją valiutą ir įsteigti Europos Centrinį Banką.
1995 m. gruodžio mėn. Madride ES Vadovų Taryba nusprendė būsimą bendrąją valiutą vadinti euru. Oficialus euro grafinis ženklas € sukurtas iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio „Europa“ raidę.
Ženklas perbrauktas dviem horizontaliais brūkšniais, kurie simbolizuoja stabilumą euro zonoje. Eurui žymėti naudojamas abėcėlinis kodas „EUR“ ir skaitmeninis kodas „978“.
1999 m. sausio 1 d. naujas piniginis vienetas euras pakeitė nacionalines valiutas pirmiausia elektroniniuose pervedimuose.
Bendroji valiuta elektroniniuose atsiskaitymuose pirmiausia buvo įvesta vienuolikoje valstybių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje, o prie jų nuo 2001 m. pradžios prisijungė ir Graikija.
Lietuvą aplenkė Slovėnija
Tuo tarpu eurų grynieji pinigai šalyse pasirodė tik prieš 12 metų. Po to sekė penkerių metų pauzė, kol prie ES pradėjo jungtis naujosios narės ir Rytų ir Vidurio Europoje.
2007 m. sausio 1 d. eurai į apyvartą įvesti Slovėnijoje. Tai – pirmoji šalis iš naujųjų ES valstybių narių, įvedusi eurą.
Nedaug trūko, kad šis titulas būtų atitekęs ir Lietuvai. Tačiau 2006 metų pabaigoje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija šiek tiek didesnė negu Mastrichto sutartyje nustatytas kontrolinis dydis.
Lietuvoje iki šiol manoma, kelias eurui Lietuvoje buvo užkirstas dėl politinio sprendimo, nes mūsų šalis dar nebuvo tinkamai pasiruošusi bendrai Europos valiutai. Šiandien aišku, kad ES, tuo metu užkirtusi kelią Lietuvai tapti euro zonos nare, buvo teisi – netrukus infliacija pas mus pakilo virš Mastrichto kriterijaus lygio.
Tiesa, Europos Parlamentas tuo metu pritarė Lietuvos narystei euro zonoje, tačiau Europos Komisija manė kitaip. Tuo metu tik Latvijos atstovas Komisijoje palaikė mūsų siekį įsivesti eurą, tuo tarpu Lietuvos atstovė susilaikė.
Lietuvoje yra manančių, kad tuo metu mūsų šalies atstovai nepakankamai rodė pastangų įtikinti Europos institucijas, kad mūsų šalis tinkama įsievsti eurą.
Neskuba nei lenkai, nei čekai
Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, neleidę Lietuvai įsivesti euro, kitoms šalims rodė palankesnius ženklus. 2008 metais eurą įsivedė Kipras ir Malta, 2009 m. sausio 1 d. euras pradėjo cirkuliuoti Slovakijoje.
2011 m. – Estija tapo pirmoji Baltijos šalis, kurioje buvo įvestas euras, o nuo šių metų sausio 1-ąją euras įvestas Latvijoje.
Prieš septynerius metus Lietuva, mėginusi tapti pirmoji euro zonos narė Rytų ir Vidurio Europoje, kitais metais prie euro zonos prisijungs viena paskutinių regione.
Kaimynė Lenkija kol kas neskuba tapti euro zonos nare. Dar labiau skeptiškesnė bendros valiutos klausimu yra Čekija, kurios krona net nėra surišta su euru.
Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare. Tuomet grynieji eurai Europoje jau skaičiuos tryliktus gyvavimo metus.