Tačiau didelių santaupų turi anaiptol ne visi. Dauguma gyvena nuo algos iki algos, o jei ką sutaupo, suskumba išleisti.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, vis dėlto jau regėti požymių, kad žmonės iš anksto, „savarankiškai įsiveda“ eurą, - perka gausiau. Tad tuos pinigus, kuriuos pavyko sutaupyti dėl to, kad šiltoką žiemą kuklesnės buvo šildymo sąskaitos ir šiek tiek pasistiebė darbo užmokestis, šeimos paskyrė vartojimo reikmėms.
„Mažėjant pirmo būtinumo prekių kainoms, pirmąjį šių metų ketvirti daugiau buvo perkama kitokių prekių.
Atsirado ir kitų vartojimą skatinančių veiksnių. Toliau išlieka menkos indėlių palūkanos, tad žmonės mieliau ką nors perka, nei patiki pinigus finansų institucijoms. Be to, gerėja ir gyventojų lūkesčiai. Jie viliasi uždirbti daugiau, todėl dažniau suka link parduotuvių.
Kai kam laukiamas euras taip pat sudaro dingstį keisti finansinę elgseną“, - sakė J.Varanauskienė.
Anot ekspertės, naujas reiškinys – žmonės vis rečiau atsiskaito grynaisiais. Išankstiniais SEB banko skaičiavimais, 2014-ųjų pradžioje 1 litui, laikomam kurios nors iš finansų institucijų indėlių sąskaitoje, teko maždaug 21 centas, laikomas grynaisiais pinigais.
Pernai iš užpernai santykis buvo kitoks: vienam litui teko 23 centai.
„Grynųjų pinigų mažėja, nes, viena, gyventojai įprato atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Antra, kai kurie žmonės jau keičia grynaisiais turimas litų santaupas į eurus. Pastaroji priežastis gal net lemianti, nes, mažėjant grynųjų pinigų, indėlių nedaugėja“, - sakė ekspertė.
Kita vertus, kitų, su euro įvedimu susijusių gyventojų elgsenos pokyčių kol kas nepastebima. Dauguma – 78 proc. santaupų bankuose tebelaikoma litais.
Pirkiniai krepšyje pabrango?
Pasak J.Varanauskienės, žmonės nepastebi defiliacijos. Nes požiūrį nulemia subjektyvus veiksnys, - lengviau pastebėti tai, kas brango, bet ne tai, kas atpigo. Kokia nauda žmonėms iš to, kad nuo 2013-ųjų gegužės iki 2014-ųjų gegužės ketvirtadaliu atpigo keltų ar kruizinių laivų bilietai, jei dešimtadaliu pabrango geležinkelių transportas ir šiek tiek - autobusų bilietai?
Šilumos energija taip pat per metus atpigo, tačiau kone tiek pat pabrango centralizuotai tiekiamas vanduo. Daržovių kainos susitraukė maždaug 6 proc., tačiau kone 7,5 proc. padidėjo pieno ir jo produktų kainos. Streso mažinimo priemonės vienos atpigo, kitos – pabrango. Pasisekė tiems, kurie nusiramina smaližiaudami, bet rūkaliams už tabaką tenka mokėti brangiau, nei tuo pat metu pernai.
Indėliai tirpsta
Dar vienas defiliacijos grybšnis turėjo užkabinti indėlius. Realios indėlių palūkanos jau yra teigiamos, vis dėlto žmonės, anot SEB ekspertės, atidžiausiai stebi palūkanų skaičius. O jie vis dar – maži. „Pagyvėjimo būta sausį, kai žmonės šiek tiek aktyviau pirko vyriausybės taupymo lakštus. Tačiau netrukus tai išsikvėpė“, - sakė J.Varanauskienė. Mažėja ir terminuotų indėlių suma. Kovą indėliai susitraukė maždaug 60 mln. litų, balandį kone 150 mln. litų. Anot ekspertės, žmonės beveik nebesudaro terminuotų indėlių sutarčių, o tų sutarčių, kurių laikas baigėsi, nepratęsia.
„Ir toliau prognozuojame, kad metų pabaigoje padaugės žmonių, kurie grynaisiais pinigais laikytas santaupas atneš į finansų institucijas, kad lėšos automatiškai būtų pakeistos į eurus be jokių papildomų mokesčių“, - sakė J.Varanauskienė.
Tie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, kurie spaudė litą prie lito, ir dabar juos pamažu keičia į eurus, - kas mėnesį po keletą tūkstančių litų. Praverti banko durų, ištraukę iš slėptuvės kokius 50 tūkst. litų, jie nedrįsta. O kas, jei bankas paprašys parodyti „popierius“, liudijančius, iš kur tie pinigai atsirado?
