„Šiuo metu Seime svarstomas senas projektas, kuriame yra
kreditų maksimalios kainos ribos sumažinimas nuo 200 proc. iki 36
procentų.
Lietuvos bankas tam neprieštarauja, tačiau dar pernai
rudenį mes buvo pateikę kompleksą pasiūlymų ne tik dėl kredito
kainos, tačiau ir dėl pačio skolinimo ir skolinimosi“, -
sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko
pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, centrinis bankas siūlo nustatyti privalomą
skolintis ketinančios asmens mokumo tikrinimą, apriboti galimybes
imti kreditus „karšta galva“, nepaliekant žmogui pakankamai
laiko apsispręsti prieš gaunant paskolą, panašiai kaip azartinių
lošimų rinkoje sudaryti gyventojams galimybę asmeniškai
įsirašyti į sąrašą asmenų, kuriems greitųjų kreditų
paslaugos neteikiamos.
„Greitųjų kreditų rinkos problema yra gerokai subtilesnė ir
sudėtingesnė nei vien tik kredito kaina, į kurią dabar, atrodo,
yra, susikoncentruota.
Lietuvos banko siūlymai buvo pateikti Finansų
ministerijai, kuri juos, kiek suprantu, dar iki šiol derina. Apie tai
buvo informuotas Seimas ir būtų gerai, kad šie klausimai nebūtų
palikti nuošalyje sprendžiant tik dėl kredito kainos“, - tvirtino
I.Šimonytė.
Pasak jos, galutinė greitųjų kreditų kaina vienas iš svarbių
klausimų, tačiau tikriausiai ne pagrindinis, ir vien tik jos
sumažinimas neatsakingo skolinimosi problemų neišspręs.
Seimo komitetas trečiadienį, išklausęs Finansų ministerijos
ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų
argumentus, dviem savaitėms atidėjo Ryčio Kupčinsko ir Povilo
Gylio pataisų, kuriomis siūloma iki 36 proc. sumažinti greitųjų
kreditų kainą, svarstymą.
Dabar įstatymas numato, kad bendra vartojimo kredito kainos
metinė norma neturi būti didesnė kaip 200 procentų.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento
direktorė Eivilė Čipkutė parlamentarams nurodė, kad ministerija
iki liepos mėnesio ketina pateikti pataisas, kuriomis būtų
draudžiama greituosius kreditus teikti nuo 22 val. iki 8 val., o jų
maksimali kaina būtų sumažinta iki 100 procentų.
Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos
valdybos pirmininkas Liutauras Valickas Seimo komiteto nariams siūlė
galutinę paskolų kainą diferencijuoti atsižvelgiant į kredito
dydį - mažesnėms ir trumpesnio laikotarpio paskoloms, pavyzdžiui,
iki 1 tūkst. litų, taikyti didesnes palūkanas, o didesnių kreditų
laipsniškai mažinti.
I.Šimonytės teigimu, greitųjų kreditų kainos
diferencijavimas yra svarstytinas.
„Tai irgi yra variantas. Mes savo maksimalią kainą siūlėme
mažinti iki 50 proc., tačiau nepretenduojame, kad tai yra
absoliučiai vienintelis įmanomas sprendimas. Galima svarstyti ir
kitokias alternatyvas ir tai kartu su Finansų ministerija
darysime“, - BNS sakė I.Šimonytė.
Tuo tarpu poreikio licencijuoti greitųjų kreditų įmonių
veiklą, anot I.Šimonytės, nėra.
„Ir dabar kreditų bendrovės yra įtraukiamos į sąrašą,
tačiau kažkokie formalūs reikalavimai nėra taikomi. Į tokį
reguliavimą (licencijavimą - BNS) reikia žvelgti per proporcingumo
prizmę - bankai yra licencijuojami, nes jie rizikuoja indėlininkų
pinigais, o šios įmonės rizikuoja tik savo ir akcininkų pinigais.
Tai visai kitoks veiklos laukas, kitoks santykis su visuomene. Saugant
visuomenės interesus reikia reguliuoti patį skolinimo procesą, o ne
šių paslaugų teikėjus “, - teigė I.Šimonytė.
Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 90 dienų pradelstų ne
kredito institucijų suteiktų vartojimo kreditų skaičius pernai
padidėjo 47 proc. iki 156 tūkst., o šių kreditų vertė išaugo
daugiau nei 40 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 279 mln. litų.
Per 2013 metus suteikta 11 proc. daugiau vartojimo kreditų nei
2012-aisiais., o suma išaugo 14 procentų. Šį augimą labiausiai
lėmė didesni nei 1 tūkst. litų vartojimo kreditai – jų pernai
išduota net 3,5 karto daugiau nei 2012-aisiais, o paskolinta suma
padidėjo 28 procentais.