Tikina, kad verslas pajus euro naudą
Euro įvedimas šaliai gali atsieiti 660–920 mln. litų. Tai – Lietuvos banko duomenys. Kainuos grynųjų pinigų pagaminimas ir pakeitimas, informacinių ir mokėjimo sistemų pritaikymas, apskaitos sistemos pertvarka.
„Remiantis Lietuvos banko ekonomistų atliktu tyrimu, verslas pagal pagrindinį scenarijų dėl sumažėjusių palūkanų normų per aštuonerius metus sutaupytų daugiau nei 1 mlrd. litų, o dėl litų ir eurų išnyksiančių keitimo išlaidų – dar netoli 2 mlrd. litų“, – yra sakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Bet visų pirma verslininkai skaičiuoja, kiek papildomai jiems reikia investuoti sklandžiam perėjimui iš lito į eurą.
Skirs daugiau nei pusę milijono litų
Mažmeninės prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ nurodo, kad šio prekybos tinklo investicijos, pereinant prie naujos valiutos, sieks daugiau nei pusę milijono litų.
„Maždaug pusė šios sumos – apie 200 tūkst. litų, bus skirta kainų etiketėms keisti. Jau paruošėme pirmąsias 5 milijonus prekių etikečių, kuriose kaina bus nurodyta dviem valiutomis – litais ir eurais.
Kainų etiketės mūsų parduotuvėse bus keičiamos trimis etapais. Iš viso per tris etikečių keitimo etapus planuojame pakeisti apie 15 mln. etikečių“, – sakė „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.
Likusi investicijų dalis bus skirta darbuotojams apmokyti, prekybinės įrangos pritaikymui dirbti su naująja valiuta. Iš viso bendrovė savo lėšomis ketina apmokyti beveik 4000 kasininkų - pardavėjų, parduotuvių vadovų ir apsaugos darbuotojų, kurie tiesiogiai dirbs su euru ir bendraus su klientais.
„Maxima“ darbuotojai bus rengiami ir bendrauti su klientais – suteikti jiems informaciją apie naująją valiutą, produktų ir prekių kainų konvertavimą iš litų į eurus, kainų nurodymą etiketėse ir pan. Papildomai klientams įmonėje bus steigiama ir nemokama informacinė linija“, – sakė A. Zimnickas.
Bendrovei vienas svarbiausių iššūkių – IT sistemų pritaikymas darbui su euru. Tam reikia paruošti duomenų bazes, apskaitos ir atsiskaitymų bankinėmis kortelėmis sistemas, kasos aparatus, svarstykles, kaupiklius.
„Perėjimas prie naujosios valiutos iš mūsų pareikalaus nemažai finansinių ir fizinių resursų. Nors atstovaujame privačiam sektoriui, mums, kaip ir visai valstybei, svarbu, kad Lietuvoje euro įvedimas vyktų sklandžiai, gyventojams tai nesukeltų papildomų nepatogumų ar rūpesčių. Tad visas išlaidas, susijusias su euro įvedimu, dengsime patys“, – sakė „Maxima LT“ vadovas.
Teks samdyti IT įmones
Prekybos tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad naujosios valiutos įvedimui teks skirti apie milijoną litų.
„Daugiausia kainuos informacinių technologijų darbai. Jie sudarys didžiąją dalį visų išlaidų“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Kad viskas vyktų sklandžiai, vien vidinių išteklių neužteks – tam bus samdomos IT įmonės.
„Šiuo metu „Iki“ tinklo parduotuvėse mūsų pirkėjai jau gali pamatyti, kaip atrodys prekių kainos, rašomos ir litais, ir eurais, nes prekių kainas dviguba valiuta rašome jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl manome, kad tai padės mūsų pirkėjams lengviau priprasti prie naujosios valiutos“, – sakė A.Petraitis.
Tikisi, kad išlaidos atsipirks
Drabužių tinklą valdanti „Aprangos“ grupė, kuriai priklauso tokios drabužių parduotuvės kaip „Zara“, „Mango“, „Promod“, „Mexx“, „Emporio Armani“, „MaxMara“, „Massimo Dutti“, šiuo metu skaičiuoja, kad euras pareikalaus apie 200 tūkst. litų investicijų.
„Jei skaičiuotume ir netiesiogines išlaidas, pavyzdžiui, kiek mūsų darbuotojai praleidžia su tuo projektu darbo valandų, tai suma būtų didesnė. Bet dabar mes skaičiuojame tiesiogines išlaidas, – sakė Saulius Bačauskas, „Aprangos“ grupės finansų ir ekonomikos direktorius. – Didžioji suma atiteks IT kompanijoms už atliktus darbus“.
Daugiausia kainuoja perprogramuoti finansų valdymo programas, konvertuoti visus duomenis iš litų į eurus, taip pat atitinkamų pakeitimų diegimas parduotuvių kasos aparatuose, pasakojo S.Bačauskas.
„Lietuvoje yra apie 100 mūsų parduotuvių, kasos aparatų – apie 300. Vienam kasos aparatui skiriama suma gal ir nėra tokia didelė, bet kartu sudėjus išeina solidi kaina“, – aiškino jis.
S.Bačauskas viliasi, kad ilgainiui tokia investicija atsipirks.
„Pradiniu laikotarpiu tai bus mūsų papildomos sąnaudos. Pirmaisiais mėnesiais žmonės nebus įpratę dirbti dviem valiutomis, prie euro taip greitai nepripras. Be abejo, atsiras visokių nesusipratimų, klaidų. Aš tai irgi laikyčiau nuostoliais.
Bet ilguoju laikotarpiu, neabejoju, kad turėtų atsipirkti: smarkiai sumažės valiutos konvertavimo sąnaudos. „Aprangos“ grupė dirba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – pas mus bus vienodos valiutos. Bus daug paprastesnė apskaita, visi „kalbėsime“ tais pačiais skaičiais“, – pasakoja „Aprangos“ grupės finansų ir ekonomikos direktorius.
Dėl euro kainų nekels
Be parduotuvių, būsimos valiutos įvedimui turi būti pasiruošusios ir maitinimo įstaigos. Pasak restoranų tinklo „Čili Holdings“ direktoriaus Donato Vaitasiaus, nors euro įvedimas pareikalaus nemažų investicijų, tačiau klientai to nepajus. „Patiekalų kainos restoranų tinkluose SOYA, Forest ir „Čili pica“ įvedus eurą nepadidės“, – teigia jis.
Restoranų tinklo atstovas nurodė, kad daugiausia investuoti teks į programavimo darbus, restorano svečiams taikomos atsiskaitymo sistemos pakeitimą, taip pat naujiems valgiaraščiams, kuriuose kainos turės būti perrašytos eurais.
