Pinigai - kaip dangiška mana
Pensininkė Vladislava Kazlovskaja jau antrą kartą pakliuvo į Vilniaus mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį. Šiais metais netoli Lentvario ji įsigijo dalį 7,6 ha sklypo. Už jį sumokėjo daugiau kaip milijoną litų.
„Jokio sklypo aš nepirkau“, - paskambinus lrytas.lt purtėsi pensininkė.
Senolė jau ne pirmą kartą švaistosi dideliais pinigais. 2006 metais iš nežinomų šaltinių ji gavo daugiau kaip 372 tūkst. litų. Tuomet ja taip pat susidomėjo VMI. Turtuole tapusi pensininkė jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti iš kur staiga pas ją toks lobis.
Dosnusis turgaus šeimininkas
Tai naujausias sandoris, kuriuo itin susidomėjo atitinkamos žinybos. Tokių sandorių, kurių pinigų kilmė neaiški, VMI žino ne vieną. Pastaruoju metu ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl dar kelių nešvarius sandorius pamėgusių veikėjų. Dar visai neseniai dosnumu pasižymėjo ir paskolas dalino Kaune patalpas smulkioms įmonėms nuomojančios vienos miesto turgaviečių vadovas bei akcininkas Egidijus Litvinskas. Jis suteikė paskolų beveik už 1,5 milijono litų. Apie dalį paskolų, daugiau kaip 300 tūkst. litų, jis negalėjo pateikti jokių dokumentų.
Medienos avantiūra
Pernai VMI užkliuvo ir šiauliečio, individualios įmonės savininko Rimanto Augaičio veiksmai.
Inspekcija patikrinimo metu konstatavo, kad verslininkas už medienos pardavimą iš viso gavo beveik 3,5 mln. litų pajamų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atskleista, kad šiauliečiai R. Augaitis ir Arūnas Jocius medieną Lietuvoje įsigydavo iš įmonių ar kitų fizinių asmenų. Kaltinamieji neturėdavo jokių medienos įsigijimo dokumentų. Analizuojant ikiteisminio tyrime gautus dokumentus nustatyta, kad šiauliečiai, pasinaudoję J. Aleksandrovo individualios įmonės dokumentais ir ribotos atsakomybės bendrovėmis, įsigijo medienos gaminių už daugiau nei 6 mln. litų.
J.Aleksandrovo įmonė, gautus pinigus iš ribotos atsakomybės bendrovių atiduodavo jas atstovaujantiems asmenims. Nustatyta, kad per 1998-2003 metų laikotarpį į šią individualią įmonę buvo pervesta 3,5 mln. litų. Vėliau pinigai būdavo išgryninami Latvijoje ir perduodami ribotos atsakomybių bendrovių atstovams.
Į valstybės biudžetą R.Augaitis su nesumokėjo beveik 605 tūkst. litų mokesčių.
Neišpasakytas dosnumas
Turtinga geros širdies maskvietė prieš daugiau nei du dešimtmečius be palūkanų Semionui Bulatovui paskolino 20 mln. JAV dolerių. Tokia versija savo turtus net keletą metų aiškinti bandė kaunietis verslininkas, siejamas su kalėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro gauja.
Dėl savo turtų teisėtumo kaunietis S. Bulatovas, nuskambėjęs koncerno „Linda“ bankroto istorijoje, bylinėjosi keletą metų. Taškas padėtas, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė nepatikėti vyriškio versija apie dosnią maskvietę.
Teismo sprendimu S. Bulatovas buvo įpareigotas sumokėti beveik 2,7 mln. Lt mokesčių ir baudų.
Butą atims
Praėjusią savaitę galutinis taškas buvo padėtas mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus duktės Ritos Petravičiūtės byloje. Ji buvo pripažinta kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo.
Pasiturinčios čigonės R. Petravičiūtės bėdos prasidėjo, kai jos turtais susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija.
2008 metais ji pirko butą už 450 tūkst. litų. Pareigūnai įtarė, kad butą R.Petravičiūtė nusipirko prekiaudama heroinu, bet teisme to įrodyti nepavyko.
Kadangi moteris nedeklaravo pajamų, mokesčių inspektoriai ją įpareigojo sumokėti beveik 170 tūkst. litų dydžio nuslėptą gyventojų pajamų mokestį ir delspinigius.
Kauno apylinkės teismas moteriai taip pat skyrė 19,5 tūkstančio litų baudą ir nusprendė perduoti valstybės nuosavybėn miesto centre esantį 114 kvadratinių metrų butą.
Prisiima riziką
„Jeigu mokesčių mokėtojas neįrodo, kad pinigai legalūs, jo įsigytas turtas gali būti konfiskuotas, o pinigai apmokestinami. VMI yra laimėjusi ne vieną bylą, tarkim ir prieš garsųjį Sergejų Rachinšteiną, kuris, neva, gavo milijonus iš Kanadoje gyvenančio tėvo. VMI jį apmokestino, nes pinigų kilmės taip ir negalėjo įrodyti“, - panašius atvejus komentavo VMI atstovas Darius Buta.
Pasak jo, atsiskaitymas grynaisiais pinigais vertinamas kaip vienas iš šešėlinės ekonomikos rizikos faktorių ir kaip vienas iš galimų rizikos veiksmų dėl galimo pajamų neapskaitymo, deklaruojamos nuostolingos veiklos. Mokesčių administratorius, vertindamas mokesčių mokėtojų rizikingumą dėl jų mokestinės prievolės įvykdymo, nuolat vertina disponuojamą informaciją dėl sandorių, atsiskaitant grynais pinigais.
„Mokesčių mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos“, - teigė VMI atstovas.
