Akys dar neįprato prie eurais nurodytų kainų, protas – taip pat. Žiūrėk nežiūrėjęs: 1,16 euro kainuojanti espreso kava vis dar atrodo pigesnė už tą, kuri kainuoja 4 litus. Kaip ir trikampis sumuštinis, kavinėje kainuojantis 7,2 lito, atrodo brangesnis už tą, kurio kaina – vos 2,08 euro.
Eurais nurodytos kainos vis dar užliūliuoja budrumą. Žmonėms atrodo, kad į rankas jie paėmė gerokai nukainotą prekę.
Kluptelėjo knygyne
„Paprastai knygyno duris praveriu, kai dėmesį patraukia kokia nors vitrinoje atsidūrusi knyga. O kai jau užeinu į vidų, tai nebegaliu susilaikyti – nusiperku ir daugiau leidinių.
Taip buvo ir šįkart. Pamatęs vitrinoje Toby Thackerio knygą „Gėbelsas. Žmogus, sukūręs Hitlerį“, pravėriau knygyno duris“, - pasakojo Rimantas.
Tačiau į rankas paėmus knygą apie hitlerinės propagandos kūrėją Josefą Goebbelsą, kainavusią vos 18 litų, vyriškio akis dar užkliuvo už „nupigintos“, senokai išleistos knygos apie fotografiją.
„Nutariau ją pasiimti vien dėl to, kad ji pigiai kainavo. Nelabai man jos reikėjo, bet pamaniau: „Tebūnie ateičiai. Gal kada nors pavartysiu“. Juk knygos už tokią gerą kainą nesimėto.
O po to dar pamačiau vos 9 litus kainuojančią, pernai išleistą Jurgitos Jėrinaitės „Didžiąją žaidimų knygą“.
Kažkodėl nesuabejojau nė vieno leidinio kaina. Juoba kad ant pastarosios knygos nugarėlės esantis vienas kainos lipdukas buvo nutrintas, o ant kito įspaustas skaičius 9. Tad buvau įsitikinęs, kad tai – reali jos kaina litais“, - pasakojo Rimantas.
Vyriškis atsitokėjo kasoje, kai vietoj 30 litų pardavėja jam išmušė 103 litų čekį.
„Štai tuomet ir susiprotėjau, kad T.Thackerio knyga kainuoja ne 18,8 lito, bet 65 litus, o „nupigintos“ žaidimų knygos tikroji kaina yra 31,3 lito. Ir tas leidinys apie fotografiją nebuvo toks pigus, kaip man atrodė“, - užsiminė Rimantas.
Padidėjo apetitas?
„Akys mato tai, ką žmogus nori matyti. O štai tuomet ir prabunda godumas“, - nusišypsojo Gintautas. Ir papasakojo, kaip jis vos „nenušienavo“ Vilniuje esančios parduotuvės „Batų kalnas“.
„Man patinka ši parduotuvė. Būna, kad joje pirkti batai nusibosta greičiau, nei suplyšta.
Tad kaip gali nesusigundyti batais, jei akis badyte bado ties jais iškelta, dideliais skaičiais užrašyta kaina „20“? Ko „20“? Tuo metu net nesuabejojau, kad 20 litų. Pamaniau, kad štai kokių puikių nuolaidų atsirado“, - pasakojo Gintautas.
Pasimatavęs vienus, kitus batus ir išsirinkęs tinkamiausius jis patraukė link kasos. Bet žvilgsnis ėmė ir užkliuvo už lentynoje sukrautų šlepečių. Jos, odinės, buvo parduodamos tik už 18 litų!
„Susiradau ir jas tinkamo dydžio. O po to dar pagriebiau rudeninius batus, kainuojančiais vos 30 litų. Jaučiausi patekęs į nuolaidų rojų: už 70 litų – tiek pirkinių“, - šypsojosi vyras.
Tačiau iš sapno jį prabudino kasininkė. „Ar tikrai pirksit visus batus?“ - paklausė įspėjusi, kad jie kainuos 240 litų.
„Akimirksniu jų išsižadėjau. Anot pardavėjos, buvau ne pirmas ir ne paskutinis, prisikrovęs batų krepšį. Ar tikrai tos kainos eurais klaidino? Nežinau. Tiesiog tikėjau tuo, ką matau – kad kaina nurodyta litais“, - sakė Gintautas.
Be rudeniui tinkamos avalynės jis neliko. Netrukus parduotuvėje šniokštelėjo nuolaidų lietus, ir Gintautas nusipirko „išsvajotus“ batus už pusę kainos, - tuos pačius, kuriuos anuomet padėjo atgal į lentyną.
