Anot „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos, kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos kas trečias (28 proc.) jų savininkų.
66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse.
Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst. atsiskaitymo operacijų, atliekamų „Swedbank“ išduotomis mokėjimo kortelėmis.
„Nors tokių atmestų mokėjimų dalis neviršija 2 proc. visų operacijų, vis dėlto kas antras kortelės naudotojas teigia susidūręs su abejonėmis, ar kortelėje esančių pinigų pakaks susimokėti už pirkinį. Tai parodo, kad galimybė čia ir dabar sužinoti, kiek pinigų yra kortelėje, jos naudotojams tikrai yra aktuali“, - teigia „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas arba 24 proc. gyventojų tikslingai seka ir nuolat tikrina, kiek pinigų yra jų mokėjimo kortelėje. Tuo tarpu beveik pusė gyventojų (46 proc.) kortelės likutį pasitikrina tik tuomet, kai sprendžia kitus reikalus interneto banke arba naudojasi bankomatais. Kas trečias arba 29 proc. gyventojų pasitikrina, kiek turi pinigų, tik tuomet, kai planuoja pirkinį ir nori įsitikinti, kad jam tikrai nepritrūks lėšų.
Pasak „Swedbank“ atstovės, lyginant gyventojų įpročius pagal regionus, labiausiai išsiskyrė Marijampolės apskritis. Čia tikslų savo kortelės likutį žinojo 44 proc. apklaustų kortelėmis besinaudojančių gyventojų. Šiek tiek nuo jų atsiliko Tauragės gyventojai (41 proc.). Tuo tarpu mažiausiai informuoti apie tikslų savo likučio dydį pasirodė esantys Panevėžio apskrities gyventojai – čia tiksliai žinančiųjų buvo 15 procentų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse tikslų likutį žinojo atitinkamai 30 proc., 23 proc. ir 24 proc. gyventojų.
Tyrimas parodė, kad su abejonėmis, ar kortelėje esančių lėšų užteks pirkiniui, yra susidūrę 56 proc. gyventojų. Tačiau tik kiek mažiau nei trečdalis teigia prieš mokėdami už pirkinį pasitikrinantys kortelės likutį. O. Žvirzdinės teigimu, tikėtina, kad dalis kortelių naudotojų tiesiog nežino, kad tam visai nebūtina eiti iki artimiausio bankomato arba įsijungti kompiuterį, kuriame galima būtų prisijungti prie interneto banko.
„Dar iki išpopuliarėjant išmaniesiems telefonams, pasiūlėme klientams galimybę pasitikrinti sąskaitos likutį paskambinus trumpuoju banko telefonu. Šia paslauga iki šiol naudojasi dalis banko klientų – ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi senesnio modelio mobiliuosius telefonus. Tuo tarpu išmaniųjų turėtojai jau pamėgo banko programėlę, kuri leidžia papurčius telefoną akimirksniu ekrane pamatyti, kiek pinigų tuo metu yra kortelėje“, - teigia „Swedbank“ atstovė.
„Swedbank“ duomenimis, aktyvūs išmaniosios programėlės naudotojai tikrindami sąskaitos likutį savo telefoną papurto beveik kas antrą dieną – vidutiniškai 14 kartų per mėnesį. Iš viso kas mėnesį ši funkcija yra aktyvuojama daugiau nei 210 tūkst. kartų. Programėlę su greitojo likučio funkcija į savo išmaniuosius telefonus jau yra atsisiuntę daugiau nei 100 tūkst. banko klientų.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šių metų rugsėjo 23–30 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1010 respondentų iš visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
