Ar tiesa, kad laimės už pinigus nenusipirksi?

lrytas.lt
„Ar galima nusipirkti laimę? Klausimas senas kaip pasaulis“, – pažymi „The Wall Street Journal“ korespondentas Andrew Blackmanas. Tačiau pastaraisiais metais atlikus naujausius mokslinius tyrimus mes pradėjome daug labiau suprasti, kaip mūsų pajamos susijusios su mūsų savijauta.
Daugiau nuotraukų (1)
Iš pirmo žvilgsnio mokslininkų atsakymas banalus: dideles pajamas gaunantys žmonės apskritai yra laimingesni už tuos, kurie vos suduria galą su galu. Bet pasigilinus į šių tyrimų rezultatus pamatysime, jog jie ir stebina, ir yra naudingi.
Naujausi tyrimai rodo: kur kas svarbesnis dalykas yra ne didelės pajamos, o kaip žmogus tuos gautus pinigus leidžia. „Pavyzdžiui, kada žmogus aukoja pinigų kilniam tikslui, tai daro jį daug laimingesnį, negu besaikės išlaidos savo poreikiams tenkinti. O kai žmogus leidžia pinigus savo reikmėms, išlaidos įspūdžiams pasisemti, tarkime, kelionėms, suteikia daug daugiau laimės, negu išlaidos materialinėms gėrybėms“, – teigia žurnalistas.
Laikraštis pataria, kaip, vadovaujantis naujausių tyrimų rezultatais, protingai tvarkyti savo pinigus ir maksimaliai padidinti laimės pojūtį.
Įspūdžiai turi didesnę vertę, negu atrodo
Daugybė tyrimų parodė, kad gyvenime patirti įspūdžiai suteikia mums daugiau nuolatinio pasitenkinimo negu materialinės gėrybės, bet žmonės dažnai atsisako įspūdžių dėl pirkinių, kurie jiems svarbiau už viską.
Kaip teigia Kornelio universiteto psichologijos profesorius Thomas Gilovichius, žmonės linkę skaičiuoti: kelionė nepastebimai pralėks, o pirkinys liks visam laikui. „Vertinant faktą, visa tai teisinga, tačiau neteisinga psichologiškai. Prie materialinių gėrybių mes prisitaikome“, – aiškina Th.Gilovichius.
Nauja suknelė ar brangus automobilis neilgam suteikia džiaugsmą ir veikiai tampa įprastu daiktu, o patirti įspūdžiai ar kokia nors veikla paprastai labiau patenkina mūsų pasąmonėje glūdinčius psichologinius poreikius.
T.Gilovichius ir jo kolegos taip pat pademonstravo, kad įspūdžių laukimas teikia kur kas daugiau džiaugsmo, negu laukimas žinant, jog netrukus įsigysi naują pirkinį.
Neįpraskite į kažkokį pirkinį kaip žąsys į avižas
Kalifornijos universiteto Riversaide psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky pažymi: „Jeigu jūsų pajamos išaugo, tai džiugina, bet ir jūsų poreikiai didėja. Galimas daiktas, jūs nusipirksite didesnį namą kitame rajone, įsikursite šalia turtingesnių kaimynų ir užsinorėsite turėti dar daugiau. Viskas: jūs užlipote ant treniruoklio bėgimo takelio. Sąmoningai susilaikyti nebėgus ar sulėtinti tempą nepaprastai sunku.“
Pasak profesorės, efektyvi išeitis – sąmoningai vertinti tai, ką turi, ir dėkoti likimui už tai. Yra dar vienas būdas – savo gyvenimą paįvairinti, praturtinti jį naujų dalykų ar staigmenų.
Kai kada tai gali reikšti, kad jūs laikinai nustosite geisti savo materialinių gėrybių. Britų Kolumbijos universiteto docentė psichologė Elizabeth Dunn, knygos „Happy Money“ („Laimingi pinigai“) bendraautorė, neseniai atliko eksperimentą. Pasirodė, kad žmonės, kuriems laikinai buvo uždrausta valgyti šokoladą, valgydami jį po kurio laiko patyrė daug didesnį malonumą, negu tie, kurie šokolado valgė daug arba taip, kaip buvo įpratę. „Laikinai ko nors atsisakius galima išsaugoti gebėjimą tuo džiaugtis“, – sako E.Dunn.
Pamėginkite dalytis pinigais
Atlikdama dar vieną eksperimentą E.Dunn eksperimente dalyvavusiems žmonėms dalijo pinigus: vieniems ji liepė leisti juos savo reikmėms, o kitiems – padėti kitam žmogui. Pastarieji jautėsi laimingesni.
E.Dunn taip pat nustatė, jog tie, kurie aukoja labdarai, yra laimingesni, nesvarbu, kokioje šalyje jie gyvena, – turtingoje ar neturtingoje.
Stenkitės pirkti dar ir laiką
Jums patinka didelis namas priemiestyje, tačiau 2004 metais Ciuricho universiteto mokslininkai Aloisas Stutzeris ir Bruno Frey nustatė: esant vienodoms sąlygoms žmonės, kurie daugiau sugaišta laiko vykdami į darbą ir iš jo, yra mažiau patenkinti gyvenimu.
„Leiskite pinigus tam, kad nusipirktumėte daugiau kokybiško laiko“, – pataria E.Dunn. Užuot įsigiję brangų automobilį nusipirkite namą arčiau darbovietės: tada galėsite, tarkime, ilgiau žaisti su savo vaikais.
Dar vienas E.Dunn patarimas – deleguoti kam nors kitam savo nemalonias pareigas. Jeigu ilgą laiką samdytis pagalbininkus galėjo sau leisti tik turtingieji, dabar kur kas paprasčiau pasinaudoti laisvai samdomų ir virtualių pagalbininkų paslaugomis internete – jie gali pagelbėti jums kasdien tvarkytis ar išspręsti kokią nors problemą.
Pinigai suteikia laimės tik iki tam tikros ribos
Mokslininkai išskiria du laimės komponentus.
Pirmasis – vertinamasis. S.Lyubomirsky teigia, jog tai „pojūtis, kad tu gyveni gerai: tu patenkintas gyvenimu, eini savo gyvenimo tikslų link“. „Mes pastebėjome labai aiškius požymius, kad faktiškai bet kurioje pasaulio šalyje turtingi žmonės laimingesni negu vargšai, – sako Mičigano universiteto ekonomikos profesorius Justinas Wolfersas. – O turtingų šalių gyventojai yra laimingesni negu neturtingų.“
Antrasis – emocinis. „Tai yra tai, kaip dažnai jūs patiriate teigiamas emocijas“, – aiškina S.Lyubomirsky. Danielis Kahnemanas ir Angusas Deatonas iš Prinstono universiteto nustatė: emocinis laimės lygis nustoja augti, kai namų ūkio pajamos pasiekia maždaug 75 tūkst. dolerių per metus.
Jauskite saiką
Visi mokslininkai daro tą pačią išvadą: gyventi reikia pagal galimybes.
„Kai kurie tyrimai parodė, kad skolos mažina laimės lygį, o santaupos ir finansinis stabilumas paprastai jį didina“, – sakoma straipsnyje. Pasak E.Dunn: „Dėl laimės svarbiau yra atsikratyti skolų, negu didinti santaupas.“
Laikraštis pataria: prieš mesdami visus pinigus idealioms atostogoms apsirūpinkite būtiniausiais dalykais, grąžinkite paskolas ir atsidėkite šiek tiek juodai dienai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.