Draudimo bendrovės ERGO Baltijos šalyse atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas parodė, kad visų trijų šalių gyventojai saugiausiai jaučiasi namuose. Paklausti, ar baiminasi, kad savo būste gali patirti fizinį smurtą, neigiamai atsakė apie 80 proc. respondentų.
„Nors nusikalstamumo tema Baltijos valstybių viešojoje erdvėje yra eskaluojama ganėtinai dažnai, gyventojai jaučiasi saugūs ir nebijo būti užpulti, nukentėti nuo seksualinės prievartos ar kitų panašių nusikaltimų. Juos labiau gąsdina materialinė situacija, daugelis nesijaučia saugiai dėl savo ateities,“ - teigia ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė.
Dauguma Baltijos regiono gyventojų nejaučia pavojaus dėl seksualinės prievartos. Mažiausiai tokį nerimą jaučia estai - 12 proc.
Galimybę būti užpulti dėl savo tautybės, religinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos taip pat atmeta didžioji dalis apklaustųjų: 68 proc. latvių, 75 proc. lietuvių ir 83 proc. estų.
Šiek tiek daugiau nerimo respondentams kelia emocinis smurtas. Nukentėti nuo emocinės prievartos šeimoje bijo apie penktadalį apklaustųjų visose trijose šalyse. Dėl darbdavių ar kolegų elgesio, kuris gali turėti nemalonių emocinių pasekmių, daugiausiai nerimauja latviai – taip atsakė 31 proc. šios šalies gyventojų.
Pažeidžiamiausi Baltijos šalių gyventojai jaučiasi ne savo, bet savo vaikų atžvilgiu. Dėl atžalų saugumo jiems būnant darželyje ar mokykloje jaudinasi apie pusė visų respondentų.
Saugumo indekso tyrimą atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.