Artėjant euro įvedimui sukčiai sujudo. Valiutos pakeitimas gyventojams visuomet kelia nerimą, o nusikaltėliai mėgina pasinaudoti artėjančiomis permainomis ir patiklių gyventojų žinių spragomis.
Siūlo pinigus keisti namuose
Nenuostabu, kad pastaruoju metu daugėja pasiūlymų ateiti į namus ir iškeisti turimus litus į eurus labai palankiu kursu arba pervesti pinigus į žinutėje nurodytą sąskaitą, nes esą tik ten jie bus pakeisti į eurus automatiškai. Sukčiai netgi siūlo grąžinti neva permokas už paslaugas, o juos įsileidusiems žmonėms įbruka padirbtus banknotus.
„Įsileidus apgavikus į namus, pavyzdžiui, pakeisti valiutos, gyventojai iš esmės parodo, kur laiko pinigus ir kiek jų turi. Išėjus svečiams žmonės savo santaupų dažniausiai pasigenda“, – paaiškino A.Šapola.
Jeigu sulaukėte siūlymo registruoti turimus litus ar litus keisti į eurus namuose – susidūrėte su sukčiumi ir apie tai nedelsdami praneškite policijai.
Nemažai gyventojų ketina keisti grynuosius litus į grynuosius eurus. Į bankus ir Lietuvos pašto skyrius išsiruošę ir pinigais nešini žmonės taip rizikuoja patekti į nusikaltėlių akiratį, kurie savo aukas gali nusižiūrėti, o vėliau patykoti. Dėl šios grėsmės metų pradžioje prie bankų ir viešose erdvėse budės sustiprintos policijos pajėgos.
Nenorintiems rizikuoti verčiau pasirūpinti grynųjų pinigų santaupomis iš anksto – pasidėti indėlį ar įmokėti į banko sąskaitą naudojantis pinigus priimančiu bankomatu. Taip bus saugiau ir patogiau – po Naujųjų metų nereikės stovėti eilėse, o sąskaitose esantys pinigai bus automatiškai ir nemokamai iš litų pakeisti į eurus.
Sukčiai prisistato ir pareigūnais, ir bankininkais
Reikėtų atsiminti, kad jokia institucija ar asmenys neturi nei telefonu, nei elektroniniais laiškais teirautis apie tai, kiek pinigų turite, prašyti padiktuoti sąskaitų numerių ar elektroninės bankininkystės sistemos duomenų, kortelių PIN kodų. „Šiuolaikiniai sukčiai stengiasi išvengti kontakto. Vis dažniau nusikaltėliai apsimeta pareigūnais, mokesčių inspektoriais, banko atstovais ar kitų paslaugų teikėjais, skambina ir prašo padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų kodus, kad neva galėtų atlikti kokias nors operacijas gyventojų labui, ar nurodo sąskaitą, į kurią reikėtų pervesti pinigus.
Telefonu ar elektroniniu paštu žmogus gali prisistatyti kuo tik nori. Todėl visus skambučius, žinutes iš paslaugų teikėjų reikėtų vertinti labai atsargiai. Nereikėtų iš karto daryti tai, ko prašo pašnekovas. Verčiau pačiam tiesiogiai susisiekti su banku ir gauti visą reikiamą informaciją“, – sako A.Šapola.
Bankų atstovai iš tiesų gali skambinti klientui ar atsiųsti informaciją elektroniniu laišku, tačiau jie niekada neprašo jokių prisijungimo kodų, nesiūlo paslaugų atlikti už klientus ar pervesti jų pinigus.
Šiemet per devynis mėnesius SEB bankas gavo 43 gyventojų, nepažįstamiems asmenims padiktavusių savo interneto banko prieigos duomenis ir praradusių pinigus, skundus. Remiantis banko duomenimis, šiemet neteisėtai buvo pasisavinti 192 tūkst. litų.
