Baldų, namų apyvokos ar juvelyrikos dirbinių pardavėjai Latvijoje prieš metus braukė prakaitą nuo kaktos, vos spėdami aptarnauti pirkėjus.
Lietuvos parduotuvėse spūsčių kol kas nematyti, tačiau prekyba gyvėja. Ir būtent tokia, kai atsiskaitoma ne banko kortelėmis.
Moka grynaisiais
Prieš šias Kalėdas žmonės labiau linkę atsiskaityti grynaisiais. Taip tvirtino parduotuvių tinklo „Senukai“ atstovė Laima Petraitytė. Pastaraisiais mėnesiais vieno apsipirkimo metu pirkėjas išleidžia vidutiniškai 11 proc. daugiau nei prieš porą metų.
Pasak L.Petraitytės, artėjant euro įvedimui nuo spalio išaugo buitinės technikos paklausa. Perkama ne smulkmė, o viryklės, indaplovės, televizoriai.
„Ši tendencija ypač ryški regionuose. Didmiesčiuose pokytis nėra toks ryškus“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Latvių pavyzdys neužkrėtė
Prekyba geresnė nei prieš metus, tačiau ne tokia, kokia buvo Latvijoje 2013-ųjų išvakarėse. Šitaip pastarųjų mėnesių baldų pardavimą apibūdino „Klaipėdos baldų prekybos“, valdančios „Berry“ parduotuvių tinklą, direktorius Saulius Maleckas.
Jis apskaičiavo, kad šių metų lapkritį vidutinis pirkėjo krepšelis jų tinkle išaugo apie 15 proc. Įtaką daro ir švenčių dvelksmas: praėjusį gruodį, palyginti su 2013-jų lapkričiu, vienu kartu pirkėjas išleisdavo 12 proc. daugiau.
„Pas mus žmonės ateina pirkti brangesnių, geresnės kokybės baldų. O kiti eina kitur. Tai rodo, kad rinka pasidalijo“, – sakė „Klaipėdos baldų prekybos“ direktorius.
Neketina mesti taupyti
Lietuviai taupo, laukia sąskaitų už šildymą, todėl vidutinis pirkėjo krepšelis pačioje metų pabaigoje bus 1–2 proc. mažesnis nei pernai tuo pat metu. Taip skaičiuoja prekybos tinklas „Maxima“.
„Artėjančios didžiausios metų šventės prekybą turėtų šiek tiek suaktyvinti. Lietuviai per šventes paprastai šiek tiek sušvelnina ar laikinai nutraukia taupymo režimą, palepina save brangesniais pirkiniais. Manome, kad panaši pirkėjų elgsena bus ir šiais metais“, – svarstė „Maximos“ atstovė Renata Saulytė.
Tačiau artėjantis euras vis dėlto paveikė pirkėjus. R.Saulytė pripažino, kad šiemet daugiau parduodama brangesnių prekių.
Išaugo buitinių ir virtuvės prietaisų, vaizdo bei garso technikos paklausa. Dvigubai daugiau nei pernai parduodama siuvamųjų mašinų, elektrinių dantų šepetėlių, daugiau barzdaskučių, trečdaliu daugiau fotokamerų ir fotoaparatų, kompiuterių priedų.
„Galbūt dalis pirkėjų suskubo pasirūpinti būtiniausiais namų apyvokos daiktais dar prieš euro įvedimą, tačiau didesnę kai kurių prekių paklausą lemia ir taikomos akcijos“, – svarstė „Maximos“ atstovė.
Papuošalams neišlaidauja
Latvijoje prieš metus už grynuosius buvo šluojami papuošalai.
Lietuviai kol kas pernelyg neskuba. Salonų „Vilniaus juvelyrika“ direktorė Helena Dainienė-Karnecka kol kas gyvena viltimi, kad prekyba pagyvės artėjant Kalėdoms.
Tiesa, juvelyrikos papuošalų lapkritį parduodama jau daugiau nei, tarkim, prieš mėnesį.
Sąskaitos pučiasi
Kaip sakė DNB banko atstovas Andrius Vilkancas, artėjantis euro įvedimas išties keičia gyventojų elgesį. Pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius į banke esančias sąskaitas gyventojai pervesdavo apie 34–37 mln. litų per mėnesį.
Nuo rugpjūčio padėtis ėmė keistis ir kas mėnesį ši suma išauga maždaug po 10 proc. Tarkim, spalį į banko sąskaitas gyventojai pervedė apie 44 mln. litų.
„Augimo tikimės ir gruodį. Juolab kad tai pats paprasčiausias būdas konvertuoti valiutą“, – sakė A.Vilkancas.
