Jei verslininkas sugebės įrodyti, kad jis iš banko užsisakė eurų atsargų arba kad vienu kartu atiduodamos grąžos dydis daug sykių viršija prekės ar paslaugos kainą, litais atsiskaitančiam klientui pardavėjas galės grąžą atiduoti taip pat litais.
„Tačiau verslininkas turės numatyti rizikos atvejus“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.
Anot jo, kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai. Pardavėjas ar paslaugų teikėjas, paprašytas rinkos prievaizdų, turės pateikti įrodymą, kad stengėsi pasirūpinti eurais grąžai.
„Svarbiausia nepiktnaudžiauti. Jei bus nustatyta, kad neleistinai pasinaudota šiomis išimtimis, skirsime atgrasančias baudas“, – sakė F.Petrauskas.
„Tai esminis pokytis“, – apie naujieną kalbėjo Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.
Iki šiol nerimavę, kad po sausio 1-osios sviesto atėjusiam pirkti ir 500 litų kupiūrą padavusiam pirkėjui privalės iš stalčiaus šluoti paskutines eurų atsargas, smulkieji verslininkai lengviau atsikvėpė.
A.Mackevičius pats turi šešias nedideles parduotuves. Tad ir jam tenka sukti galvą, iš kur gauti grynųjų eurų kitų metų pradžiai.
„Kol kas bankams neturiu ko pasiūlyti, vėluojame ir už elektrą sumokėti. Net ir dirbant nėra apyvartinių lėšų.
Kolegai iš Alytaus bankas pasakė, jog gali pinigus atvežti tik gruodžio pradžioje.
Bet jis negali tokiam laikui įšaldyti 50 tūkst. litų“, – apie sunkumus kalbėjo verslininkas. Bent iš dalies apsirūpinti grynųjų eurų atsargomis verslininkai galėtų įsigydami Lietuvos banko gruodžio 1-ąją pradedamus platinti grynųjų eurų rinkinius. Tačiau, anot A.Mackevičiaus, smulkiesiems verslininkams tai – ne išeitis.
„Kad atsirastų laisvų pinigų rinkiniams įsigyti, turėtume nemokėti darbuotojams atlyginimo, nepirkti prekių arba tiekėjams nemokėti už atvežtas prekes“, – teigė pašnekovas.
