Tačiau retas pasidomi, ar teks keisti pirkimo įpročius po Naujųjų.
Suvalkiečiai į artėjančias valiutos permainas žiūri dalykiškai - apie
savo galimybes spręs tuomet, kai saujoje bus eurai, o kol kas esą nėra
ko blaškytis.
„Nežinau, kokio dydžio bus mano alga eurais. Į kainas eurais nežiūriu,
nes šiuo metu nematau jokios prasmės.
Kai piniginėje bus eurai, ir produktų kainos bus eurais, tuomet ir
matysiu, ką galiu sau leisti.
Kaip dabar skaičiuoju, ką pirkti, lygiai taip pat skaičiuosiu, kai bus
eurai.
Nemanau, kad kainos smarkiai šoktels, ir ko nors reikės atsisakyti.
Apskritai visuomet perku tik būtiniausius daiktus.
Tačiau gali būti, jog sausio mėnesį, matydami mažesnius kainų skaičius
eurais, iš pradžių pamiršime, jog atlyginimo skaičiai irgi mažesni, nei
būdavo litais“, - svarstė tris vaikus auginanti marijampolietė Geda.
55 metų tarnautoja Birutė mąsto panašiai.
„Aš žinau, kokio dydžio bus mano atlyginimas eurais. Dabar į kainas
eurais nežiūriu, nesuku sau galvos. Ateis diena, kai bus eurai, tada ir
žiūrėsiu.
Man ir dabar daug kas yra brangu. Lygiai tas pat bus ir po Naujųjų.
Gal ne kainos per didelės, o atlyginimai per maži?“ - svarstė
marijampolietė.
Vadybininku vienoje Marijampolės bendrovėje dirbantis 55 metų Albinas
teigė, jog dar nesidomėjo, kokia jo alga bus po Naujųjų.
Suprantama, marijampoliečiui norėtųsi didesnės, nei gauna dabar.
„Į kainas euras nežiūriu ir net negalvoju, kaip bus. Kas iš to? Tik
nervus gadinsiuosi.
Pinigų pavadinimas man visai nesvarbu, svarbu - jų kiekis. Dėl euro
nejaučiu jokio nerimo“, - tikino Albinas.
Parduotuvėje užkalbinti saldumynus perkantys mokinukai prisipažino į
kainas eurais beveik nežiūrintys, nors mažesni skaičiai jiems atrodo
patraukliai: „Galėtų litais tiek kainuoti“.