Lietuvos banko duomenimis, III šių metų ketvirtį buvo suteikti
beveik 169 tūkstančiai iki 1000 litų siekiančių smulkiųjų vartojimo
kreditų. Kreditų suma, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko
beveik 8 proc. ir nesiekė 65 mln. litų. Vidutinis smulkusis
vartojimo kreditas Lietuvoje šiuo metu yra 380 litų.
„Kalbos, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje vyksta
nevaldoma plėtra, yra visiškai nepagrįstos - bent jau legalioje
rinkoje.
Kaip rodo Lietuvos banko statistika, rinka kaip tik
stabilizavosi ir brandžiai vertina klientų galimybes skolintis ir
grąžinti kreditus. Tačiau nerimą kelia atsirandančios alternatyvios
kreditų teikimo platformos, kurioms vartojimo kreditų sistemos
reguliavimas iš esmės negalioja ir nėra užtikrinamos tos pačios
teisės vartotojams, kaip ir kontroliuojamoje rinkoje“, - sako
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas
Liutauras Valickas.
Dažniausiai linkę skolintis mažesnes ir vidutines pajamas
gaunantys namų ūkiai, taip pat individualių įmonių savininkai,
ūkininkai, namudininkai. Dėl nedidelių pajamų šie gyventojai neturi
galimybių atsidėti kad ir nedidelės sumos netikėtoms išlaidoms -
kai pajamų pritrūksta staiga netekus darbo, dėl ligos ar ištikus
nelaimei, taip pat pristigus apyvartinių lėšų savo verslui.
Gyventojai dažniausiai skolinasi namų ūkio reikmėms, komunaliniams
mokesčiams ir automobilio remontui, smulkiojo individualaus verslo
poreikiams.
Smulkiųjų vartojimo kreditų vidutinė bendros vartojimo kreditų
kainos metinė norma (BVKKMN) toliau nuosekliai mažėja. Nuo metų
pradžios ji smuko jau daugiau nei 6 proc. Už vidutinį 380 litų
vartojimo kreditą vartotojas per mėnesį maksimaliai sumokėtų 36
litus. Į šią kainą įeina ir kliento duomenų ir mokumo tikrinimas
keliolikoje duomenų bazių, mokesčiai, informacinių sistemų
išlaikymas ir kitos veiklos išlaidos.
L.Valickas atkreipia dėmesį, jog, remiantis Lietuvos banko
statistika, nuo metų pradžios nutrauktų vartojimo kredito sutarčių,
kai kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų, sumažėjo beveik
penktadaliu, o likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito
grąžinimo terminas buvo pratęstas, sumenko 10 proc.
„Į asociaciją susivieniję kreditų teikėjai yra įsipareigoję
skolinti atsakingai, nuodugniai vertinti klientų mokumą ir laikytis
Atsakingo skolinimo nuostatų, dėl to mažėja ir įsipareigojimų
nevykdančių klientų.
Jaučiame atsakomybę už savo veiklą, laikomės
įstatymų ir nenorime būti siejami su neatsakingai, o galbūt ir
neteisėtai, apeinant šalyje galiojančius teisės aktus, „greituosius
kreditus“ teikiančiais rinkos dalyviais, kurie skolina
neatsakingai, siūlo paskolas skolininkams, pateikia ne visą
informaciją apie kredito kainą arba veikia šešėlyje“, - pabrėžia L.Valickas.