Ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai, vadinami lietuviškais ilgaisiais. Nuo XIV a. pabaigos pradėtos kaldinti pirmosios monetos sidabriniai denarai, vėliau kitų nominalų monetos – sidabriniai pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, taleriai, auksiniai dukatai. Nominalai buvo skirstomi ne pagal skaičius, kaip tai daroma dabar, bet pagal skirtingą išvaizdą ir pavadinimus.
Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (Vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi.
Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, jo atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Tiesa, tuomet dar nebuvo vieningo sutarimo, kaip turėtų atrodyti raitelis, tad vienose monetose jis atsisukęs į kairę, kitose - į dešinę, kai kur vaizduotas laikantis ietį ar kalaviją, žirgas vaizduotas tai stovintis, tai šuoliuojantis.
Tarpukario Lietuvos monetose raitelio atvaizdą sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Daugiau nei 600 metų skaičiuojantis Lietuvos herbe vaizduojamas raitelis – vienas seniausių ant pinigų vaizduojamų valstybės simbolių, tad lietuviai gali drąsiai didžiuotis nacionaline simbolika, kurios nepraras ir įvedus eurą – Vytį ne tik mes, bet ir visa Europa išvys ir naujosios valiutos monetų nacionalinėje pusėje.
Pirmųjų popierinių pinigų istoriją skaičiuoti galima nuo Tado Kosciuškos sukilimo, vykusio XVIII a. pabaigoje. Tuometiniai banknotai, kuriuos išleido patys sukilėliai, visiškai nepanašūs į dabartinius – buvo vienpusiai, iškiliaspaudžiai, o numeriai ir parašas pasirašyti ranka. Nors ši valiuta ilgai apyvartoje neišsilaikė, ji, be abejonės, pradėjo pirmą žingsnį popierinių pinigų raidoje.
Nacionalinę valiutą litais pirmą kartą imta vadinti tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dera nepriklausomybę sukūrusiai jaunai valstybei, popieriniuose banknotuose buvo naudojama nemažai simbolikos, kaip kad Gediminaičių stulpai ar tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Deja, pirmasis litas gyvavo tik 18 metų – po Sovietų okupacijos Lietuvoje buvo naudojami rubliai. Į apyvartą tuo pačiu pavadinimu, tik visiškai kitokios išvaizdos, litai sugrįžo praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo.
„Dabartiniai litai, naudojami nuo 1993 m., nežymiai keitėsi: šiek tiek pakito spalvos, tobulėjant technologijoms atsirado daugiau apsaugos ženklų, popierines 1, 2 ir 5 litų kupiūras pakeitė monetos. Daugeliui kyla klausimas – kodėl ant popierinių pinigų vaizduojami šie, o ne kiti Lietuvai nusipelnę asmenys. Nors iškilių žmonių tikrai gausu, Lietuvos istorijos instituto siūlymu nuspręsta vaizduoti XIX-XX a. pr. Lietuvai nusipelniusius asmenis: Lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir Steponą Darių bei Stasį Girėną. Lakūnus vaizduoti nuspręsta dar ir todėl, kad jie reprezentuoja išeiviją“, – pasakojo Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Jis atkreipė dėmesį, jog būtent legendinio skrydžio per Atlantą 60 metų jubiliejui buvo išleista ir pirmoji proginė moneta atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairioms Lietuvai svarbioms progoms šiuo metu nukaldinta apie 100 įvairių proginių (kolekcinių) ir proginių apyvartinių monetų.
