Įdomu tai, kad šiemet labiau išlaidauti linkę vyrai. Jie dovanoms ketino vidutiniškai nepagailėti 222 litų (praėjusiais metais – 184 litų), o moterys atitinkamai 217 ir 226 litų.
Tokius planus atskleidė bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ tradicinės apklausos, surengtos lapkričio 14–24 dienomis, rezultatai.
Pirmą kartą tokios apklausos duomenys „Lietuvos ryte“ buvo paskelbti 1993 metais.
Gerėja bedarbių gyvenimas
Daugiau kaip po 100 litų dovanoms dažniau ketino skirti 30–49 metų žmonės (septyni iš dešimties), gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, dirbantys, taip pat tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra per 2500 litų (trys iš keturių).
Penktadalis gyventojų per būsimąsias šventes tam žadėjo išleisti nuo 50 iki 100 litų, o šeštadalis – mažiau nei 50. 7 proc. apklaustųjų neketino pirkti jokių dovanų ir joms neišleisti nė lito. Tarp jų – 16 proc. pensininkų.
Kaip ir anksčiau, dosnumu išsiskiria vadovai ir nuosavo verslo savininkai. Jie dovanoms vidutiniškai ketino skirti po 347 litus.
Šiemet dovanoms daugiau pinigų žadėjo nepagailėti 15–29 metų asmenys (vidutiniškai 198 litus – 34 daugiau nei pernai) ir bedarbiai (213 litų – 30 daugiau). Beje, susidaro įspūdis, jog pastarieji gyvena vis geriau. Dar prieš dvejus metus jų dovanoms skirta suma buvo 131 litas.
Neskuba leisti pinigų
2014-ųjų lapkričio pabaigoje vidutinės namų ūkio pajamos per mėnesį buvo 2430 litų, o vidutinės pajamos vienam šeimos nariui – 1004 litai. Prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 2407 ir 990 litų.
Vidurkio pokytis – 14 litų. Tai beveik sutampa su tuo, kiek nuo praėjusių metų padidėjo numatomų išlaidų švenčių dovanoms dalis (vidurkio pokytis – 11 litų).
Apklausa parodė, kad tiek pajamos vienam šeimos nariui, tiek bendros šeimos pajamos pasiekė didžiausių iki šiol buvusių lygį 2008 metais.
Vis dėlto didėjant pajamoms žmonės, kaip ir praėjusiais metais, neskuba itin išlaidauti – Kalėdų ir Naujųjų metų dovanoms numatoma pinigų suma kol kas nusileidžia 2007-ųjų išlaidoms (tada buvo vidutiniškai 246 litai vienam suaugusiam gyventojui).
Šįkart gyventojai dovanoms žadėjo skirti tokią pat dalį savo bendrų pajamų, kiek išleisdavo ikikriziniais 2005–2007 metais (vidutiniškai apie 30 procentų pajamų vienam šeimos nariui).
Lemia vyresniųjų įpročiai
Lietuvos gyventojų įpročiai sutinkant Naujuosius metus gana stabilūs. Tiesa, šįkart per apklausą buvo daugiau neapsisprendusiųjų, taip pat mažiau žmonių šias šventes nusiteikę švęsti namuose – po 39 procentus.
Vieni namuose ar su kitais šeimos nariais švęsti, kaip ir anksčiau, dažniau ketina vyresni nei 50 metų gyventojai, tie, kurių šeimos pajamos mažiausios – iki 1500 litų per mėnesį. Didžiausi namisėdos – šeši iš dešimties – pensininkai.
Tik po 1 procentą respondentų 2015-uosius žadėjo sutikti išvykę už miesto į gamtą ir į užsienį.
Aktyviai švęsti labiau linkę jaunesni nei 50 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas, miestų gyventojai.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.