Nemažai kauniečių nespėjo pamiršti, kai praėjusių metų spalį dėl melagingo kalėti nuteisto asmens skambučio teko evakuotis iš prekybos centro „Akropolis“.
Pernai kovą Vilijampolėje esančioje „Maxima“ parduotuvėje pastebėtas įtartinas lagaminas, nedelsiant buvo evakuoti žmonės. Išminuotojai jį apžiūrėję rado senų statybos įrankių ir vaflinę.
Sausio pabaigoje gavus pranešimą apie neva padėtą sprogmenį, buvo evakuoti žmonės iš Savanorių prospekte įsikūrusio prekybos centro „Savas“. Iš taksofono gautas skambutis buvo melagingas.
Tokie įvykiai žmonėms sukelia nesaugumo jausmą, tačiau tik vienetai prašo atlyginti patirtą žalą.
Prisiminė tragediją Rygoje
Kaunietė informacinių technologijų specialistė Rasa Jurgaitytė – viena iš maždaug trijų tūkstančių praėjusių metų spalio 17-osios vakarą „Akropolyje“ laiką leidusių žmonių.
Mergina su seniai matyta bičiule šnekučiavosi nedidelėje kavinėje antrame aukšte, kai per garsiakalbį išgirdo, kad pastate susidarė pavojinga padėtis, todėl prašoma skubiai palikti patalpas.
„Kai išgirdau apie būtinybę evakuotis, kažkodėl prisiminiau baisią tragediją Rygoje, kai griuvo „Maxima“. Pasijutau labai nejaukiai, palikau vos pradėtą gerti kavą ir nesuvalgytą pyragaitį“, – sakė kaunietė.
Rinkosi mažesnes parduotuves
R.Jurgaitytė prisiminė, kad už maistą su bičiule buvo sumokėjusios iš anksto.
„Dėl 24 litų problemos nedarėme. Išieškoti jų iš nieko nesiruošiame. Svarbiausia, kad išvengėme nelaimės“, – sakė kaunietė.
Mergina prisiminė, kaip dauguma prekybos centre buvusių pirkėjų gelbėjosi bėgdami pro požeminius garažus. Vienu metu susidarė grūstis ant eskalatorių, nes liftais naudotis buvo negalima.
R.Jurgaitytė tikino, jog jai patinka lankytis dideliuose prekybos centruose, tačiau po šio įvykio jų kurį laiką vengė. Šventiniu laikotarpiu, kai didelėse prekyvietėse buvo apsiaustos pirkėjų, ji ir tąkart „Akropolyje“ buvusi draugė taip pat rinkosi mažesnes parduotuves.
Skundėsi dėl prarastų pinigų
„Akropolio“ vadovas Sigitas Jautakas tikino, jog iki šiol yra gautas tik vienas dėl evakuacijos nukentėjusio lankytojo skundas. Žmogus reikalauja grąžinti pinigus už kavinėje sumokėtą maistą.
Prekybos centro administracija išieškoti žalą jam siūlo iš melagingai apie miną pranešusio nuteisto asmens. Maitinimo įstaigos, kurios nukentėjo dėl nesumokėtų klientų sąskaitų, pretenzijų „Akropoliui“ neturėjo.
„Tą vakarą daugelis žmonių prekybos centre vakarieniavo, žiūrėjo filmus, pramogavo, apsipirkinėjo.
Tai, kad reikėjo skubiai viską mesti ir sprukti iš pastato, visiems buvo nemalonu. Tačiau žmonės supratingi – išgirdę prašymą išeiti iš patalpų, daugelis tai darė nekeldami panikos, nekaltindami centro darbuotojų“, – tvirtino S.Jautakis.
Teko grįžti į darbo vietą
Turbūt labiausiai ant melagio turėtų pykti „Akropolio“ pardavėjai – paskelbus pavojų, daugelis jų išbėgo apsirengę lengvais drabužiais ir apie valandą šalo lauke.
Net išsiaiškinus, kad pranešimas buvo melagingas, lankytojai į prekybos centrą tą vakarą nebuvo įleidžiami. Tačiau pardavėjams ir kitiems darbuotojams teko grįžti – vieni tvarkė darbo vietas, kiti – vedė balansą kasose.
Išskubėjo nesusimokėjęs
Pirkinių centro „Savas“ administratorius Saugirdas Vilčinskas tvirtino, jog, praėjusių metų sausio 28 dienos popietę prekyvietėje pasigirdus pranešimui apie neva šiukšlių dėžėje rastą sprogmenį, evakuota per 2 tūkst. lankytojų ir centro darbuotojai. Centras tądien daugiau nedirbo.
„Evakuacija vyko gana ramiai. Kai kurie žmonės net neskubėjo palikti centro.
Nusiskundimų dėl šio įvykio iš lankytojų negavome, o jame esančios kavinės darbuotojai neslėpė, jog ne vienas tuomet buvęs žmogus išskubėjo nesusimokėjęs. „Savam“ priekaištų įstaiga neturėjo“, – sakė S.Vilčinskas.
Pasirengti neįmanoma
Prekybos centrų atstovų tikinimu, atvejų, kai dėl melagingų pranešimų apie sprogmenis sutrikdomas įprastas darbas, iš anksto suplanuoti, numatyti ar jiems pasirengti neįmanoma.
Tokiais atvejais prekybos centrų lankytojų prašoma supratimo. Jie taip pat privalo klausyti pareigūnų nurodymų.
Atsako valdytojas
Raimonda Kazlauskienė
Advokatė
„Nukentėjusieji minėtais atvejais turėtų kreiptis į pastato valdytoją, kadangi pagal Civilinį kodeksą už žalą be kaltės civilinė atsakomybė gula ant jo pečių.
Atsižvelgiant į tai, kad pastato valdytojas privalo turėti draudimą, reikia aiškintis, ar konkretus įvykis yra įtrauktas į draudimo sąlygas. Jeigu įvykis draudžiamasis, žalą atlygina draudimo bendrovė.
Jeigu draudikai padarytos žalos neatlygina, ją turi atlyginti pastato valdytojas, kuris vėliau pats turėtų kreiptis į nuostolių padariusius asmenis.“
