2014 m. palyginti su 2013 m., vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo
pradelstas ilgiau kaip 60 dienų iš eilės, skaičius išaugo 8 proc.
ir siekė 180 tūkst. Tai sudarė beveik ketvirtadalį visų vartojimo
kreditų (23 proc.), o suma padidėjo beveik 9 proc. ir sudarė 91
mln. eurų (315 mln. Lt).
„Pradelstų įsiskolinimų suma ir skaičius nebeauga taip sparčiai
kaip 2013 m., tačiau bendros tendencijos vis dar kelia
susirūpinimą: vėluojama sumokėti už kas ketvirtą vartojimo kreditą.
Be to, gyventojai praėjusiais metais vis dažniau rinkosi didesnius
nei 290 eurų (1 000 Lt) vartojimo kreditus. Tačiau jei toks
kreditas paimtas neįvertinus savo finansinių galimybių, be abejo,
jį grąžinti kur kas sunkiau nei mažesnės vertės kreditą“, – sako
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų
priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Didelis ir šioje rinkoje Lietuvos banko, kaip priežiūros
institucijos, fiksuojamas pažeidimų skaičius. 2014 m. iš viso
nustatyta 50 pažeidimų, 11 kartų vartojimo kredito davėjams buvo
pritaikytos poveikio priemonės. Dažniausi pažeidimai susiję su
netinkamai atliktu vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimu ir
atsakingojo skolinimo principų nesilaikymu, Vartojimo kredito
įstatymo neatitinkančio netesybų dydžio skaičiavimu ir taikymu,
teisės aktų reikalavimų neatitinkančia reklama.
2014 m., palyginti su 2013 m., ilgiau nei 60 dienų pradelstų
didesnių nei 290 eurų kreditų skaičius išaugo beveik trečdaliu (30
proc.), o suma padidėjo 19 proc. – iki 60 mln. Eur (208 mln. Lt).
Pratęstų kreditų suma metų pabaigoje siekė 24 mln. Eur (82 mln.
Lt). Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę
bendro šios rūšies kreditų likučio, jis gruodžio 31 d. sudarė 162
mln. Eur (558 mln. Lt).
Populiarėjantys didesnių sumų kreditai lemia vartojimo kredito
rinkos tolesnį augimą. Per 2014 m. vartojimo kredito davėjai
suteikė 1 139,95 tūkst. kreditų, t. y. 2 proc. mažiau nei 2013 m.,
tačiau išmokėtų kreditų suma padidėjo 8 proc. ir sudarė 358 mln.
Eur (1 235 mln. Lt). Didesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų 2014 m.
suteikta 13 proc. daugiau nei 2013 m., o suteiktų kreditų suma
šoktelėjo 28 proc. – iki 142 mln. Eur (490 mln. Lt).
Mažųjų vartojimo kreditų (iki 290 Eur) 2014 m. suteikta beveik
dešimtadaliu mažiau nei 2013 m. – 706 tūkst. Paskolinta suma
sumažėjo taip pat dešimtadaliu – iki 78 mln. Tačiau gyventojai
labiausiai vėlavo mokėti įmokas būtent už šios rūšies vartojimo
kreditus. Tokių, daugiau nei 60 dienų pradelstų, paskolų skaičius,
palyginti su 2013 m., padidėjo 11 proc. ir siekė 91 tūkst. Šiek
tiek – nuo 37 iki 31 proc. – sumažėjo pratęstų paskolų dalis (nuo
likusios grąžinti mažųjų kreditų sumos).
Gyventojams paskolinta bendra vartojimo kreditų suma pagal
visas vartojimo kredito rūšis 2014 m. pabaigoje siekė 339 mln. Eur
(1,17 mlrd. Lt). Pirmą kartą kreditai pagal didesnių nei 290 Eur
vartojimo kreditų sutartis (162 mln. Eur) aplenkė vartojimo
kreditus, suteiktus pagal susietojo vartojimo (lizingo) sutartis
(144 mln. Eur).
Lietuvos bankas dar 2013 m. spalio mėn. Finansų ministerijai
pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą.
Siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą,
riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti
neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš
klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos
reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.