Gyventojų santaupos bankuose pasiekė rekordinį lygį – 16,3 milijardų eurų (56,2 mlrd. litų). Į sąskaitas grynuosius įnešę gyventojai taip keitėsi litus į eurus.
Euro įvedimas didino ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų turtą, rodo Lietuvos banko statistika.
Tačiau ar sąskaitose tie pinigai ir liks? Lietuvos bankas prognozuoja, kad euro išvakarėse dalis įneštų indėlių liks.
„Bet dar anksti sakyti. Reikia palaukti rezultatų. Žinome, kaip lietuviai mėgsta grynuosius, tad visko gali būti“, – sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Kol kas matyti tai, kad sausį šalies gyventojai neplūdo atsiimti gruodį padėtų indėlių.
Tiesa, Latvijoje po euro įvedimo indėlių suma smarkiai sumažėjo. Ypač kritimas fiksuotas 2014-ųjų vasarį ir kovą, tačiau vėliau indėliai vėl ėmė augti ir tebeauga iki šiol.
Estijos gyventojai po euro įvedimo tik nežymiai sumažino indėlių skaičių, tačiau vėliau padėtis pagerėjo.
Nepaisant pagausėjusių indėlių, Lietuvos komercinių bankų pelnas mažėjo 6 procentais. Tai lėmė papildomos išlaidos euro įvedimui. Tačiau mažėja blogų paskolų skaičius
Paskolų portfelis kito nežymiai. Tiesa, fiziniams asmenims paskolų išduota daugiau, verslui – mažiau. Panašiai situacija klostosi visoje euro zonoje.
Tačiau paskolų būstui daugėja, jos didėja. Paskolos auga nuo 2013 metų. Kaip rodo Lietuvos banko statistika, būsto paskolų portfelis praėjusiais metais padidėjo 55,7 milijonais eurų – iki 5,7 milijardo litų.
Pernai parduota beveik 10 tūkstančių individualių namų, arba dešimtadaliu daugiau nei užpernai. 2014 metais parduota 32 tūkstančiai butų, tai pat daugiau nei dešimtadaliu.
Verslo paskolų portfelis neauga nuo pat krizės pradžios, sako Lietuvos banko vadovas. Tačiau tai jis sietų su geopolitine padėtimi, konservatyviu požiūriu: verslas yra laukimo stadijoje.
