Veiherovo mieste esantis „Lidl“ prekybos centras traukiant į Lietuvą iš šiaurinės Lenkijos – vienas iš „taškų“, ties kuriuo stabtelėjus norisi paišlaidauti. Juk „Lidl“ – lyg legenda, kurios išsipildant šiemet laukiama ir Lietuvoje. Vien Vilniuje vienu kartu ketinama atidaryti šešias šio tinklo parduotuves.
Prekės – dėžėse
Iš tiesų „Lidl“ – tai parduotuvės – sandėliai. Jose dėžės su prekėmis kraunamos į lentynas arba tiesiog ant žemės. „Lidl“ nesibrangina – neinvestuoja į parduotuvių įrangą tiek, kiek tai daro mūsų šalyje veikiantys prekybos tinklai. Estetikai ar produktų įvairovei ten – ne vieta. Užtat ir prekės santykinai nebrangios.
Pavyzdžiui, Veiherove esančioje „Lidl“ gausiausia vieno prekės ženklo – „Pilos“ pieno produktų. Ko ko, bet pieno kainos lenkams galima pavydėti. Litras 3,2 proc. riebumo pieno, supilto į plastiko butelį, kainuoja 2,19 zloto (apie 0,53 euro). Liesesnio, 2 proc. riebumo, pieno kaina – 1,95 zloto (0,47 euro).
Tuo tarpu Lietuvoje esančiose „Maxima“ parduotuvėse pigiausias (taip pat – lenkiškas) 2 proc. riebumo pienas „Hej!“ arba „Farm Milk“ kainuoja 0,63 euro. O Lietuvos perdirbimo įmonėse išpilstyto pieno litrinė pakuotė kainuoja apie 0,82–0,86 euro.
Tiesa, Lenkijoje pienui ir jo produktams taikomas 5 proc. PVM, tuo tarpu Lietuvoje šis mokestis siekia 21 proc. Tačiau net ir atėmus tą kainos dalį, kuri skiriama PVM mokesčiui, pieno 1 l kaina Lietuvoje nesusitrauktų iki „lenkiškos“ ir suktųsi apie 0,65 euro.
Suklydo ar apgavo?
“Lidl“ parduotuvėje prisipirkau lenkiškų pieno produktų. Žinojau, kad jie skanūs. Ir kad būtina žvilgtelėti į ženklinimo etiketes, iš ko jie padaryti. Nes ir Lenkijoje, ir Lietuvoje yra atsiradę gaminių imitacijų, pavyzdžiui, sūrio produktų su augaliniu aliejumi.
Išsitraukiau iš dėžių ir porą butelių pieno, ir „Gouda“ bei kitokio fermentinio sūrio, ir varškės užtepėlių. Tačiau grįžusi iš Lenkijos namo ir iškrovusi lauktuves nusiminiau. Pirkau vieną šio „Gouda“ pakuotę, o kasos kvitas liudijo, kad sumokėta už dvi. Tad 4,65 zloto (1,12 euro) kainavusi „Gouda“ pakuotė pabrango iki 2,24 euro. Apmaudu, juk už tiek buvo galima nusipirkti dar porą butelių pieno.
Superka brangiau
Lenkijoje vidutinė pieno supirkimo kaina sukasi apie 0,34 euro. O tai kone dvigubai daugiau, nei mokama mūsų šalies pieno ūkiams.
„Už pieno kilogramą, parduotą vasarį, gavau 0,18 euro. Ir ne kokie nors tarpininkaujantys kooperatyvai, bet pati pieno perdirbimo įmonė jį pasiima iš mano kiemo“, – sakė Šilutės rajone, Balčiuose, ūkininkaujantis Audrius Vindžigelskis.
Kasdien jis parduoda po 0,8–1 toną pieno. Tad per pusmetį, atskaičiavus jam, kaip ir kitiems Lietuvos pieno ūkiams, ES suteiktą paramą, ūkininkas patyrė apie 12 tūkst. eurų nuostolio.
Vėl stuksena į Briuselio duris
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kovo 16-ąją skyrė Briuselyje vykstančiam Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiui. Jame dar kartą buvo kalbėta apie pieno sektoriaus bėdas, tendencijas ir ES pagalbos priemones.
Pasak V.Baltraitienbės, situacija Lietuvos pieno sektoriuje tebėra įtempta, todėl dar kartą ketinama prašyti Europos Komisijos pagalbos.
„Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 22 euro centus už kilogramą pieno – viena iš mažiausių ES.
Kai kuriems mūsų šalies pieno ūkiams supirkimo kaina yra sumažinta net iki 12–15 euro centų už kilogramą pieno.
Esame dėkingi už jau skirtą paramą pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo. Deja, jis nepakanka pieno gamintojų padėčiai pagerinti. Mažos pieno supirkimo kainos nepadengia jo gamybos sąnaudų ir naikina Lietuvos pieno sektorių.
Per metus ūkių, laikančių karves, sumažėjo 6,7 proc. Dalis ūkių atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, nes turi įsipareigojimų bankams ir neišgali jų vykdyti. Manau, kad tai yra tęstinė neigiama Rusijos Federacijos embargo pasekmė“, – sakė ministrė.