Tokius duomenis leidinys aptiko Indėlių draudimo agentūros ataskaitoje, pagal kurią gyventojų indėlių per praėjusius metus padidėjo 9,4 proc. ir sudarė 18,55 trilijono rublių (rublio kursas šiuo metu yra apie 63 rubliai už eurą – Red.).
Kaip pažymi agentūros ekspertai, šį padidėjimą užtikrino valiutos kurso perskaičiavimas (jis paaugo 72 proc. dolerio atžvilgiu ir 52 proc. euro atžvilgiu). Tačiau indėlių padidėjimas dėl susikaupusių palūkanų – tai ne nauji pinigai bankui, o paprasčiausiai padidėję banko įsipareigojimai.
Gyventojų piniginių lėšų nutekėjimas iš bankų smarkiai padidėjo kilus panikai dėl valiutos gruodžio viduryje. Neįskaitant perkainojimo jis buvo 1,5 procento. Jeigu kartu su valiutos perkainojimu dar atimtume ir palūkanų kapitalizaciją, tai realiai indėlininkai galėjo pasiimti 7,6 procento lėšų.
Didžioji šių pinigų dalis panaudota valiutai pirkti, apsipirkimams prieš Naujuosius Metus ir sankaupoms didinti, kadangi bankais gyventojai jau nebepasitiki.
Skaitytojas gali pamanyti: anokia čia tragedija Rusijai, jei iš sąskaitų bankuose žmonės atsiėmė tokį nedidelį procentą laikytų lėšų. Tačiau MTS banko vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas paaiškino, kad net pusantro procento indėlių nutekėjimas yra tikra katastrofa, kadangi uždarius rinkas pinigams skolintis užsienyje gyventojų indėliai bankams tapo strategiškai svarbiu piniginių lėšų šaltiniu. Parengė Leonas Grybauskas
