Finansų ministerijos nuomone, kuriai pritarė Vyriausybė, esama tvarka yra tobulintina, nes programoje dalyvauja ne visi lošimų organizatoriai. Be to, bendrovėms, pažeidusioms susitarimą ir įleidusioms prašymą parašiusį asmenį, jokios atsakomybės nenumatyta, o žmogus, parašęs prašymą neleisti lošti, gali jį kitą dieną atsiimti. Todėl siekiant apsaugoti problemų dėl lošimų turinčius asmenis, siūloma padaryti tam tikrus pakeitimus ir juos reglamentuoti įstatymu.
Pagal naują reglamentavimą siūloma įsteigti žinybinį registrą, kuriame būtų registruojami asmenys, kuriems neleidžiama lošti. Asmenys, norintys savanoriškai apsiriboti savo galimybę lošti, galės parašyti prašymą Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui. Neleisti asmeniui lošti galės ir teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijų arba prokuroro prašymą. Taip pat siūloma įstatymu nustatyti minimalų neatšaukiamą terminą (pavyzdžiui, ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai), kai galiotų asmens prašymas neleisti lošti.
Nuo 2004 m. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) iniciatyva vykdoma savanoriška asmenų apsiribojimo nuo lošimų programa, pagal kurią lošėjai gali lošimų organizatoriui arba LPT parašyti prašymą apriboti jų galimybę patekti į lošimų vietas ir lošti. Nuo 2004 m. iki 2014 m. pabaigos buvo gauti 3 547 tokie prašymai.
Pagalbos priemonės asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, įstatymais yra reglamentuotos įvairiose Europos šalyse – Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Maltoje.
